Piratavimas internete. 123rf nuotr. Šaltinis: 15min.lt

Lietuvoje santykinė dėl klastojimo negaunamų pajamų suma viršija ES vidurkį – pagal pardavimo pajamų nuostolius ji užima 5vietą. Ši šalis patiria didžiausią santykinį pardavimo pajamų nuostolį aprangos ir avalynės bei sporto prekių sektoriuose – čia prarandama atitinkamai 23 proc. ir 17 proc. pardavimo pajamų. Santykinis dėl klastojimo prarandamų darbo vietų skaičius yra mažesnis nei ES vidurkis, o pagal netenkamų darbo vietų skaičių kosmetikos sektoriuje Lietuva užima 3-ią vietą.

Iš tyrimų, kuriuos atliko Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras, matyti, kad kasmet dėl rinkoje esančių padirbtų prekių devyniuose sektoriuose prarandama daugiau nei 48 mlrd. EUR, arba 7,4 proc. visų pardavimo pajamų. Kasmet ES ekonomika šiuose sektoriuose dėl netiesioginių klastojimo ir piratavimo padarinių praranda dar 35 mlrd. EUR, nes gamintojai perka mažiau prekių ir paslaugų iš tiekėjų, taip sukeldami šalutinį poveikį kitose srityse.

Devyni nuostolius patiriantys sektoriai yra: kosmetikos ir asmens higienos gaminių, aprangos, avalynės ir jos priedų, sporto prekių, žaislų ir žaidimų, juvelyrinių dirbinių ir rankinių laikrodžių, rankinių, muzikos įrašų, spiritinių gėrimų ir vyno ir vaistų.

Dėl pardavimo nuostolių visuose šiuose sektoriuose ES tiesiogiai prarandama arba nesukuriama beveik 500 t8kst. darbo vietų, nes teisėti gamintojai ir kai kuriais atvejais atitinkamų produktų platintojai įdarbina mažiau žmonių nei galėtų įdarbinti, jei prekės nebūtų klastojamos ir padirbinėjamos.

Įvertinus suklastotų prekių šalutinį poveikį kitiems sektoriams, galima teigti, kad kiti ES ekonomikos sektoriai praranda dar 290 t8kst. darbo vietų.

Siekdama susidaryti išsamesnį vaizdą apie klastojimo ir piratavimo ES ekonomines sąnaudas, 2015 m. kovo mėn.-2016 m. rugsėjo mėn. EUIPO atliko keletą tyrimų.

Tyrimuose taip pat įvertintas prekių klastojimo poveikis viešiesiems finansams. Apskaičiuota, kad dėl klastojimo ir piratavimo šiuose devyniuose sektoriuose valstybių biudžetai kasmet negauna apytiksliai 14,3 mlrd. EUR pajamų – tai nesumokėti pajamų mokesčiai, PVM ir akcizai.

EUIPO vykdomasis direktorius Antonio Kampinos (Antonio Campinos) tikisi, kad tyrimų rezultatai padės vartotojams priimti racionalesnių sprendimų. Tai ypač svarbu šiuo metų laiku, kai vartotojai ir piliečiai apsiperka Kalėdoms ir renka dovanas savo artimiesiems.

„Rengdami ataskaitas ir atlikdami analizę, galime matyti ekonominius padarinius, kuriuos klastojimas ir piratavimas sukelia pardavimo pajamoms ir darbo vietoms. Įvairiose valstybėse narėse padėtis yra skirtinga, tačiau iš mūsų tyrimų galima susidaryti labai aiškų bendrą vaizdą – klastojimas ir piratavimas daro neigiamą poveikį ES ekonomikai ir darbo vietų kūrimui“, – sako A.Kampinos.

Lietuva. Apskaičiuota, kad dėl klastojimo nurodytuose sektoriuose kasmet prarandama apytiksliai 174 mln. EUR, o tai sudaro 14,6 % šių sektorių pardavimo pajamų. Dėl šios priežasties šiuose sektoriuose prarandama daugiau nei 3 000 darbo vietų.

Šie tyrimai bus atliekami ir 2017 m. Numatoma rengti ataskaitas apie klastojimo ir piratavimo ekonominius padarinius išmaniųjų telefonų ir pesticidų sektoriuose ir kituose ekonomikos sektoriuose, kuriuose, kaip manoma, yra intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų rizika.

Eltos inf.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie