Dvi datos
Kaip tik rytoj, vasario 14 d., Jonas švenčia 100 metų jubiliejų. Tokia data įrašyta gimimo liudijime. Tačiau asmens tapatybės kortelėje kita data. Pagal ją, vyras metais jaunesnis. Taip nutiko todėl, kad iš tremties grįžus į Lietuvą asmens dokumentai buvo išduoti remiantis byla, o joje įrašyta, kad gimė 1924 m. „Sulaukus tokio amžiaus, svarbi kiekviena diena, todėl švenčiame pagal gimimo liudijimo datą“, – sako tėtį prižiūrinti dukra Janina.
Pabendravome su jais tris valandas. Visą laiką Jonas išsėdėjo tiesus, tvirtas, aukštame, minkštame „soste“, kaip juokauja dukra. Žiemą kruta po kambarius su vaikštyne, nes po šlaunies lūžio pasidarė keblu judėti, todėl prireikia ir papildomų patogumų. Tačiau protas aštrus, atmintis gera. Jonas galėtų tapti tikru lobynu istorikams. Beklausydamas jo pasakojimo apie gyvenimą, įsitikini, kad tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos – daug skirtumų.
Apgailestauja tik dėl vieno dalyko–
Jonas kilo iš šeimos, kuriai dievulis siuntė 15 vaikų. Užaugo 3 sūnūs ir 8 dukros. Jis buvo vienas jauniausių, už jį mažesnė tik viena sesutė. Šeima gyveno Ylakių valsčiuje, Vabalių kaime. Dabar tai Skuodo rajonas. Tėvas priklausė šauliams, vadovavo dūdų orkestrui ir buvo išrinktas trijų kaimų seniūnu.
Jonas baigė keturis pradžios mokyklos skyrius. Puikiai sekėsi ir patiko istorija, gramatika, dailė, gražiai rašė dailyraščiu, o jo piešinius net „iškabindavo mokykloje“. Tačiau vienas niuansas labai nepatiko – mokykla buvo kitame Jonkų gyvenamojo namo gale, todėl kiekvieną vakarą pas juos užsukdavo mokytojas ir pažiūrėdavo, ar paruoštos pamokos. „Tai buvo blogiausias dalykas!“ – kvatojasi Jonas. Bendraamžiai siausdavo grįždami iš mokyklos, o jam nebūdavo kur padūkti.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Sveikiname dėdę Joną sulaukus šimtmečio! Giminėje jau antras šimtametis!
Viliutė
P.S. gaila, kad neleidžia perskaityti viso straipsnio…