Derlingose žemėse – daug dvarų, karčemų, žymių žmonių
Sovietmečiu vykdyta melioracija ir sumanymas užtvenkiant Lėvens upę suformuoti Kupiškio marias šių apylinkių žmones privertė keltis iš vienkiemių į gyvenvietes. Iš daugelio sodybų liko tik atsiminimai apie jas. Kaimai nyksta ir dabar. Norėdama juos įamžinti, Martynonių kaimo bibliotekininkė Rita Inčiūrienė surinko kraštotyrinę medžiagą apie Ažušiekščio, Baroninės, Čeponiškio, Jonavos, Kseveravos, Lebedžių, Martynonių, Mikniūnų, Naniškių, Obelių (buv. Abelių), Pajuodraisčio, Radaikių, Skaptatų, Šiaudinės ir Lailūnų kaimus ir ją pristatė konferencijoje „Mūsų kaimų praeitis ir dabartis“. Šie kaimai parinkti neatsitiktinai, mat istoriškai netolimoje praeityje jie priklausė tam pačiam kolūkiui, todėl tarp gyventojų nusistovėjo tamprūs ryšiai. Kaimų žemėlapyje, sudarytame pagal 1921–1951 m. duomenis, įvairių spalvų ženklais sužymėtos buvusios sodybos. Žalios spalvos, reiškiančios, kad šita sodyba tebėra gyvenama, mažai, todėl prisiminimais apie tai, kas nuslinko į praeitį, emocingai dalinosi čia užaugę ir dabar kitur įsikūrę kraštiečiai, taip pat vietiniai. Šių vietų žemė derlinga, o istorija turtinga: pavyzdžiui, aplinkui buvę net keletas dvarų, iš Martynonių kaimo kilo net trys kunigai, jame gyveno garsusis mokytojas Jonas Katelė. R. Inčiūrienė juokavo: „Tais laikais vargiai būtumėte atvažiavę į šią šventę, nes aplinkui stovėjo bent 4 karčemos.“
Ateityje kraštotyrinė medžiaga dar bus papildyta. Šiuose kaimuose ir dabar gyvena kūrybingų, pozityvių žmonių, kurie dažnai tampa spaudos puslapių herojais. Organizatoriai parengė tokių straipsnių ekspoziciją.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
