Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl netinkamo augintinių ar ūkinių gyvūnų laikymo, taip pat paklausimų, kur kreiptis, jei kaimynai tinkamai neprižiūri gyvūno. Ką daryti radus pasimetusį, į kokią instituciją kreiptis vienu ar kitu klausimu?
Gyvūnų laikymo pažeidimus tiria savivaldybių institucijos
Rokiškio VMVT vyriausioji gydytoja-inspektorė Edita Jančienė „Gimtajam…“ sakė, kad savivaldybių teritorijose gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, savivaldybių administracijos. Todėl dėl pažeidimų, pavyzdžiui, netinkamo vedžiojimo viešosiose vietose, gyvūnų keliamo triukšmo poilsio metu, dėl higienos stokos ar sklindančių kvapų, perteklinio gyvūnų laikymo daugiabučiuose ar bendro naudojimo patalpose, reikėtų kreiptis į savivaldybę. Minėtos taisyklės turi būti skelbiamos ir savivaldybių interneto svetainėse.
Ką daryti radus benamį ar pasiklydusį gyvūną?
Už neturinčių šeimininkų, valkataujančių ar pasiklydusių gyvūnų gaudymą, prieglaudų jiems kūrimą ir kontrolę taip pat atsakingos savivaldybės. Radus pasimetusį augintinį, reikėtų pranešti savivaldybės, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, skyriui. Kitas kelias – kreiptis į oficialią gyvūnų globėjų organizaciją.
Radus priklydusį šunį ar katę, svarbu specialiu skaitytuvu patikrinti, ar gyvūnas indentifikuotas poodine mikroschema. Pagal jos duomenis būtų galima surasti šeimininką. Tokius skaitytuvus turi gyvūnų globėjai, dauguma veterinarijos gydyklų ir teritoriniai VMVT padaliniai.
Atsakomybė
Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, tad pastebėjus minėtų atvejų (kankinimą, sužalojimą ar net nužudymą) reikia kreiptis į policiją.
Gerovės pažeidimai
Jei gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, sužalotas, sergantis ar pan., tai yra jo gerovės pažeidimas. Tokiu atveju gyventojai turėtų kreiptis į teritorinius VMVT padalinius telefonais, kuriuos galima rasti tinklalapyje http://vmvt.lt/kontaktai, arba tame pačiame tinklalapyje užpildydami elektroninę pranešimo formą. Taip pat galima pranešti visą parą veikiančiu nemokamu tel. (8–800) 40403.
Nepopuliaru
Veterinarijos klinikos vadovo Edmundo Užupio pasiteiravome, ar rokiškėnai linkę gyvūnus žymėti poodinėmis mikroschemomis. „Rokiškėnai mikroschemomis ženklina tik tuos šunis, kuriuos vežasi į užsienį. Kitų tik vienas kitas. Procedūra užtrunka keletą sekundžių. Ilgiau, jei gyvūnas aršiai nusiteikęs, labai gauruotas. Tuomet gali prireikti medikamentų. Tokia mikroschema – visam gyvenimui. Daugiausia laiko užima dokumentų tvarkymas. Būtent dėl jų pildymo išauga ir procedūros kaina – ji siekia 25 Eur. Yra buvę, gyventojai atvedė priklydusių šunų, norėdami nustatyti, ar jie turi mikroschemą. Deja, nė vienas jos neturėjo“, – sakė E. Užupis ir pridūrė, kad procedūra kainuotų mažiau, jei šeimininkai patys užpildytų reikalingus dokumentus Rokiškio VMVT.
„Bet to irgi dar nėra buvę“, – šypsojosi pašnekovas.
O Rokiškio savivaldybė ką nors daro su tais pranešimais apie rastus gyvūnus? Dauguma kitų savivaldybių organizuoja rastų gyvūnų priežiūrą per pavaldžias įstaigas arba skelbia viešuosius pirkimus šioms funkcijoms atlikti. Kas Rokiškyje atsakingas už tą minimalų 14 d. rastų gyvūnų karantiną? Rokiškio komunalininkai?
Dėl čipavimo – brangoka. Vilniuje su popierių pildymu 15-21 EUR.
Kaip ten bebūtų – čipavimas vis dar dalinai privalomas, pagal teisės aktus, beveik visi nuo 2016 metų gimę katės, šunys ir šeškai turėtų būti sučipuoti. Bet nėra.