Gimtasis Rokiškis Aktualijos Kur gauti pinigų medikų algoms?

Kur gauti pinigų medikų algoms?

162
0

Balandžio 26 d. prie Seimo rinkosi Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos. Galų gale, kaip ir dauguma klausimų, viskas susieina į finansus – iš kur tam paimti pinigų?

Yra ekonomistų, kurie mato tik vieną kelią – pakelti mokesčius. Pakelti sveikatos draudimo įmokas, labiau apmokestinti asmenis, užsiimančius individualia veikla, dar pakelti GPM ar PVM. Manau, kad šis kelias yra ydingas dėl kelių priežasčių. Lietuvoje jau ne kartą buvo keliami mokesčiai, ir mokesčių kėlimas visada buvo grindžiamas mažomis medikų ir mokytojų algomis. Tačiau kiek mokesčiai bekilo, viešojo sektoriaus darbuotojų algos dėl to nedidėjo. Vienintelė mokesčių kėlimo pasekmė: patys medikai ir mokytojai moka daugiau mokesčių. Be to, didinami mokesčiai nepaliečia šešėlio, priešingai – jį tik padidina. O juk būtent didelio šešėlio egzistavimas paaiškina, kodėl Lietuvoje pakankamai dideliais tarifais surenkamas mažesnis nei kitose šalyse biudžetas.

Lėšų sveikatos priežiūrai finansuoti reikia ieškoti ne mokesčius keliant, o kituose trijuose šaltiniuose. Pirmasis šaltinis – tai efektyvumo didinimas pačiame sveikatos priežiūros sektoriuje. Jis apima ligoninių tinklo optimizavimą, valstybės investicijų programos bei ES paramos lėšų panaudojimą, viešuosius pirkimus. Yra susidariusi paradoksali padėtis. Absoliuti dauguma sveikatos priežiūros įstaigų yra valstybinės. Tačiau jos veikia taip, tarsi būtų privačios – t. y. turi daug savarankiškumo. Bet jeigu jos būtų privačios, jau seniai būtų priimtas sprendimas dėl efektyvesnio jų tinklo, būtų apjungti pirkimai, siekiant gauti didesnių tiekėjo nuolaidų. Nebūtų pripirkta besidubliuojančios brangios įrangos, kuri stovi nevisiškai panaudojama. Kitaip tariant, viskas dabar yra išvirkščiai – šioje teisių ir pareigų kombinacijoje turime sukomplektuotas visas įmanomas ydas.

Antrasis šaltinis – valstybės biudžetas turi tinkamai atsiskaityti už būtinosios pagalbos funkcijas bei valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Atsiskaityti už būtinosios pagalbos paslaugas įpareigojo Konstitucinis Teismas, tačiau šis jo nutarimas nėra vykdomas visa apimtimi. Valstybė pati prisiima įsipareigojimus savo lėšomis drausti tam tikrus asmenis, tačiau už juos perveda iš esmės tik pusę sumos. Taigi valstybė čia turi du pasirinkimus: arba pripažinti, kad ji faktiškai nedraudžia visų tų kone pusės Lietuvos gyventojų. Arba pervesti draudimo įmokas, kurios sudarytų bent jau sveikatos draudimo įmoką, mokamą nuo minimalios algos – tai yra 36 eurus per mėnesį. Netiesa, kad valstybės biudžete nėra lėšų. Ne pinigų nėra, o tiesiog nėra šio prioriteto. Taip, biudžete tikrai galėtų būti daugiau lėšų, jei būtų mažiau šešėlio ir mažiau auksinių šaukštų.

Trečias šaltinis yra papildoma simbolinė paciento priemoka, kuri veikia daugumoje ES valstybių. Be to, kad ji generuoja lėšas ne bendrame katile, o būtent sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra realus šaltinis padidinti medikų, o ne abstraktų biudžeto finansavimą. Antra, ši priemoka geriau nei bendras mokestis skatina ją susimokėti, nes joje nebėra perskirstymo elemento, kai mokesčius moka vieni, o paslaugomis naudojasi  kiti. Be to, ši priemoka turi teigiamą poveikį pacientų srautams ir jų atsakomybei, kurios, tenka pripažinti, irgi labai trūksta.

Medikų mitingas – jau antrasis šiais metais. Vieno pakako, kad per įkainio didinimą įstaigoms būtų skirti papildomi 100 mln. eurų. Kiek dar mitingų reikės, kad sveikatos sektorių pasiektų esminės reformos?

Rūta Vainienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus