Kriaunų seniūnė: „Žmonės labai išsiilgę žmogiško bendravimo“

– Dirbate keturis mėnesius. Ar jau apsipratote su pareigomis?

– Kadangi seniūnija ilgą laiką buvo be seniūno, apsipratimui laiko nelabai turėjau, reikėjo iš karto imtis darbų.

– Ar pasitaikė netikėtumų, situacijų, apie kurias anksčiau net neįtarėte?

– Didelių netikėtumų nepasitaikė, tik turiu tokį paradoksalų pastebėjimą, kad kuo geriau gyvename, tuo piktesni ir nepatenkinti tuo gyvenimu esame.

– Pirmajame interviu „Gimtajam…“ (2021 m. rugpjūčio 31 d.) apie apsisprendimą pretenduoti į seniūnės vietą sakėte: „Čia gyvendama mačiau, kad seniūnijai reikia tam tikrų pokyčių, girdėjau gyventojų balsą, ir apsisprendžiau.“ Ar buvo vietinių žmonių raginimų imtis šių pareigų? Kokių pokyčių, Jūsų nuomone, reikia?

– Bendraudavau su vietos gyventojais, iš tų pokalbių atsirasdavo užuominų imtis šių pareigų.

Didžiausių pokyčių reikia atkuriant psichologinį klimatą tarp seniūnijos gyventojų, kad jie pasitikėtų seniūnija, bendruomenėmis, kad jaustųsi saugiai reikšdami savo nuomonę, kai priimami visiems gyventojams svarbūs sprendimai (ne tik tiems, kurie yra bendruomenių narių sąrašuose).  Taip pat, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama.

– Kokius bendrus planus puoselėjate su Kriaunų bendruomene? Ar randate bendrų sąlyčio taškų?

– Neslėpsiu, su Kriaunų dabar jau bendruomene sąlyčio taškus atrasti sekasi sunkiai, nes nuo pirmojo susitikimo apėmė svetimos gėdos jausmas dėl nepagarbos kitam, kitai nuomonei, kitokiam požiūriui. Manau, kad kol kas taip ir nėra išgryninta, kas yra ta vietos bendruomenė, kas ją turi sudaryti ir kaip ji veikia. Ar žmonės, tik atvažiuojantys čia praleisti laiko, turi būti ta bendruomenės dalis, kuri „priskaldo malkų, uždega laužą“, o visą likusį darbą palieka vietos gyventojams? Turime suprasti, kad supriešinti žmones tikrai didelių pastangų nereikia, o juos suvienyti, deja, sekasi retam.  Mes bandome vienas kitą kažkaip įbauginti, parodyti savo viršenybę, taip pamindami žmogaus pozityviąją teisę. Kriaunų bendruomenė veikli infrastruktūriniuose projektuose, tikrai negalima teigti, kad jos veikla nėra reikalinga mūsų kraštui. Tačiau labai dažnai investuodami į „kietuosius“ projektus, mes apleidžiame socialinę, t. y. tą „minkštųjų“ projektų įgyvendinimo dalį, kuri yra arčiau kiekvieno paprasto žmogaus.

Per šį trumpą laiką teko artimiau susipažinti su dalimi gyventojų. Noriu pastebėti,  kad žmonės labai išsiilgę žmogiško bendravimo, pokalbių ir žmogiškos šilumos, paprastumo.

Pradėkime nuo „laba diena“ susitikę gatvėje nepažįstamą, nusišypsokime, ir bent ta akimirka gyvenime jau bus kitokia. Jei visą energiją, kurią nukreipiame į pyktį, nukreiptume į teigiamus rezultatus, tai būtų didelė kuriamoji jėga, o kol viską aiškinamės tarpusavyje, gyvename nesutarime, tol mes nebepasiliekame jėgų kūrybai, kuri yra kiekvieno žmogaus kuriamoji  galia.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti Kriaunų seniūnijos Lašų kaimo bendruomene, kuri kiek įmanoma įtraukia žmones į tą paprastą bendrystę. Rajono taryboje buvo gautas pritarimas Lašų kaime esantį užžėlusį tvenkinį paimti visuomenės poreikiams ir įtraukti į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. Bendruomenė planuoja pasigražinti savo gyvenamąją aplinką, pasidaryti rekreacinę zoną, šis tvenkinys tenkintų ir priešgaisrinius reikalavimus.

– Praėjusių metų rudenį vyko rajono savivaldybės gyventojų nuomonės tyrimas (rezultatai pateikiami savivaldybės tinklalapyje). Pagal jo rezultatus, nykiai atrodo Kriaunų seniūnija. Į klausimą, kaip per pastaruosius 5 metus pasikeitė gyvenamoji vietovė, tik 7,7 proc. atsakiusiųjų mato pokyčių į gerąją pusę; beveik 77 proc. teigia, kad aplinka nepasikeitė, o 15,4 proc. temato pokyčių į blogąją pusę.

– Gal ir nėra blogai, kad aplinka nepasikeitė. Kartais neaišku, kokių pokyčių tikisi žmonės. Kas vienam atrodo gerai, kitam – ne. Planuose tikrai yra numatyta pokyčių, bent jau viešosiose erdvėse.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“