– Iš kur esate kilusi?
– Gimiau ir augau Kėdainiuose.
– Kokios aplinkybės atvedė Jus į Rokiškio kraštą?
– Nežinomos (šypsosi – aut. past.)… To manęs visi klausia. Šio krašto nepažinojau, čia neturėjau giminių, anksčiau gal tik iki Dusetų esu atvažiavusi. 2013 m. nusipirkome sodybą, į ją su šeima atvažiuodavome savaitgaliais. Vėliau po truputį pradėjome dažniau lankytis, kol apsigyvenome. Tada gyvenome tarp sostinės ir Kriaunų, o dabar jau antri metai, kaip čia įsikūrę.
– Renkant seniūną, galutinį žodį taria rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas. Bemaž visuomet opozicija linksta įtarti, jog kandidatas pasirinktas šališkai – galbūt kartu mokėsi ar studijavo, pagal partinę liniją ir pan. Kaip Jūsų atveju?
– Administracijos direktorius Andrius Burnickas turbūt gerokai už mane jaunesnis. Šituose kraštuose ir savivaldybėje jokių pažįstamų neturiu. Ėjau atviromis rankomis, nieko nepažinojau, tik čia gyvendama mačiau, kad seniūnijai reikia tam tikrų pokyčių, girdėjau gyventojų balsą ir apsisprendžiau. Ir pati turiu interesą kai ką keisti, nes čia gyvenu ir man tai rūpi. Noriu, kad čia gyvenantys būtų patenkinti, ir man būtų malonu gyventi. Toks buvo mano interesas ir todėl nusprendžiau pretenduoti į šias pareigas. Jose atsiradau be jokių pažįstamų pagalbos. Konkursas vyko nuotoliniu būdu ir niekas neras jokių sąsajų nei su A. Burnicku, nei su dar kuo nors, nes sąsajų nebuvo ir nėra.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
