– Dar žaidimo pradžioje sakėte, kad neturite aukštojo mokslo diplomo, o nuėjote iki finalo. Iš kur tiek daug žinių sukaupėte?
– Aš jau senas, aš jau turėjau kažką sužinoti per tiek metų (juokiasi – aut. past.). Stengiuosi nepraleisti nė vieno protmūšio, vykstančio Rokiškyje, dalyvauju gyvuosiuose „Auksinio proto“ žaidimuose, kartu su „Keturakių“ komanda iš Kamajų užimame aukštas vietas, o ir visą gyvenimą domiuosi tuo, kas nauja.
– Prieš patekdamas į didįjį finalą laimėjote ankstesnio etapo žaidimą, tapote vienu iš šešių protingiausiųjų. Kokios emocijos užplūdo?
– Nepasakyčiau, kad buvau protingiausias. Čia daug ką lemia sėkmės faktorius, svarbu, kokie klausimai papuls, kaip pasiseks į juos atsakyti. Labai dažnai smegenys suveikia vėliau, po laiko, atsakymas ateina tuomet, kai nebėra galimybės atsakyti. Galbūt ir temos tinkamos papuolė, todėl ir pasisekė, manau.
– Ar jaudinotės prieš žaidimą?
– Tikrai nesijaudinau. Man tai buvo labiau pramoga.
– Kaip atrodo pasiruošimas žaidimui? Ar kažkuo specialiai domitės?
– LRT mediatekoje mėgstu žiūrėti senuosius „Auksinio proto“, „Kas ir kodėl“ žaidimus. Naujos informacijos semiuosi iš interneto, nes tai greičiausias būdas. Deja, iš knygų tiek daug ir taip greitai kažko naujo nesužinosi. Dabar esu ne pagal savo amžių šiuolaikiškas, viskas turi būti greitai, trumpai ir aiškiai.
– Ar Jūsų darbas padeda Jums gilinti žinias?
– Aš esu Obelių gimnazijos mokyklinio autobuso vairuotojas. Į mokykloje esančią biblioteką užsuku retai, dažniau naršau internete, kai turiu laiko.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
