Rokiškis iš paukščio skrydžio.
Rokiškis iš paukščio skrydžio. \"SkyCam.lt\" komandos Evaldo Černiausko ir Žygimanto Jasiulionio nuotr.

 

Koks šiandien yra 517-ąjį gimtadienį švenčiantis mūsų miestas? Paprastas, eilinis rajono centras, kokių Lietuvoje yra geras pusšimtis? Ar įvairialypis, pilnas paradoksų, gebantis nustebinti? Jaunas ir veržlus, o gal senstantis ir nykstantis? Besiplečiantis naujais namų kvartalais, kai senuosiuose vis daugiau tuščių langų? Kovojantis už išlikimą su negailestingomis demografijos ir emigracijos tendencijomis? Juk 2015 m.  miesto gyventojų buvo 14 tūkst. 999, o 1989 m. rokiškėnais save vadino 17 tūkst. 826 asmenys…

Rokiškis – būsima Lietuvos kultūros sostinė, turinti unikalias kultūrinio gyvenimo tradicijas. Kasmet visą mėnesį tampanti teatralų meka, kai festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ metu aukštoji kultūra kvėpuoja kiekvienam į nugarą. Miestas, kurio muziejus skina įvairių konkursų laurus, o bažnyčios grožis gniaužia kvapą? Ar miestas, besigiriantis įstabiais architektūros, kultūros paminklais, tačiau pažintį su jais turistams siūlantis pradėti nuo apšnerkštos kilnojamos būdelės, atstojančios viešąjį tualetą? Miestas, kurio atsivėrusios erdvės vakarais tuščios? Miestas, kurio pagrindinėje gatvėje kas ketvirtas namelis – dėvėtų drabužių parduotuvė? Miestas, pažymėtas naujo baseino statybomis, bet neturintis normalaus stadiono, galimybės pažiūrėti kino filmą, šeštadienio vakarą pašokti. Miestas, kur pasikviesti mylimąją į pasimatymą yra vos pora vietų? Kur be darbo sėdintis jaunimas šlifuoja gatves… Kur svarbiausiais jo traukos taškais tapo „Romuvos“ stadiono tribūnos ir turgelio paviljonas prie Liongino Šepkos medžio skulptūrų  parko… O juk mūsų jaunieji sportininkai, dainininkai, matematikai, fizikai ar chemikai nuolat žiba įvairiausiuose konkursuose, viktorinose, olimpiadose. Ir… nekantriai laukia mokyklinių išleistuvių, kad atsisveikintų su savuoju miestu, taptų didmiesčių ar užsienio universitetų absolventais ir į gimtinę tegrįžtų porą kartų per metus pasisvečiuoti.

Nes vietos jiems čia nėra. Rajone – daugiau nei pusė tūkstančio įmonių, kurių dauguma koncentruota Rokiškyje, o Darbo biržos tinklalapyje siūlomos tik 23 darbo vietos, beveik visos – nekvalifikuotiems specialistams… Miestas, kurio verslo įmonėms vis dar norma darbo skelbimuose rašyti: „Atlyginimas mokamas laiku, teikiamos visos socialinės garantijos“?.. Miestas, iš kurio šiemet pasitraukė… tik dviejų bankų skyriai?

Miestas, kurio nusikaltimų suvestinėje kas savaitę vis tos pačios formuluotės: „Rokiškėnė pranešė, kad prieš ją smurtavo neblaivus sugyventinis“? Miestas, kurio parkai ir skverai po savaitgalio nusėti pigiausio alkoholio buteliais, kur naktį kažkam užkliūva sveikatingumo takelis, miniatiūrinė bibliotekėlė?..

O gal tai – miestas, kurio istorija yra ne tik archeologo, muziejininko, bet ir kunigo, verslininko, kario, moksleivio reikalas? Miestas, į kurį po kelerių metų alinančio darbo grįžta emigrantų šeimos? Kuriame kone kiekvieną vasaros ir rudens savaitgalį prie bažnyčios vartų išrikiuoti gėlėmis puošti automobiliai primena, kad čia kuriamos  naujos šeimos? Į kurį, nors ir ne visada išskėstomis rankomis sutinkami, kiekvieną pavasarį grįžta gandrai?

Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”

gimtasis straipsniai
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments