Į finalą po pirmojo pusfinalio su Monika Liu pateko Šveicarija, Armėnija, Islandija, Portugalija, Norvegija, Graikija, Ukraina, Moldova bei Nyderlandai, po antrojo pusfinalio – Belgija, Čekija, Azerbaidžanas, Lenkija, Suomija, Estija, Australija, Švedija, Rumunija ir Serbija. Monika Liu „Sentimentus“ Turine atliks 14-ta.
Lietuva spinduliuoja romantika, gėriu ir grožiu
Daivutė Bulovienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus vedėja
Nors ir nežiūriu, bet žinau, kas vyksta. Žinau, kaip mūsų lietuvaitė atrodo, žinau, kad graži ir šiek tiek kaip prancūzė. Tokia subtili kaip pernykštė Prancūzijos atstovė. Eurovizijos sirgalė tikrai nesu, bet pernai dėl „The Roop“ iš proto ėjau, nes jie buvo ugnis. O šiandien scenoje Lietuva spinduliuoja romantika, gėriu ir grožiu. Todėl labai džiaugiuosi dėl lietuvių.
Šiemet žiūrėjau visai kitaip nei anksčiau
Asta Mėlynienė
Kirpėja
Kai dainavo Monika, estetinis vaizdas scenoje buvo toks, kad nebuvo prie ko prisikabinti. Nors ir kaip priekabiai bežiūrėtum. Stilistai padirbėjo tiesiog idealiai. O kalbant apie šių metų Eurovizijos kontekstą, tai karo akivaizdoje konkursą šiemet žiūrėjau visai kitaip nei anksčiau. Kai visai šalia mūsų vyksta karas, net nelauki, kas nugalės, nes vyrauja visai kita nuotaika, ramina vienybės jausmas, vienija noras padėt. Žinau, kad ne tik aš – ir daug mano draugų taip šiemet reaguoja į Euroviziją.
Monika turi savo aurą
Algis Kazulėnas
Politikas
Šiemet mažesnis susidomėjimas konkursu, nes ir priežastys aiškios – karas. Kad Monika Liu pateko į finalą, daug kam buvo netikėtumas. Net Zilnio balsas, kai patekom, man pasirodė nustebęs. Įdomiai man tai pasirodė. Aš irgi nesitikėjau, kad mes pakliūsime į finalą. Iki Eurovizijos girdėjau Monikos dainą gal porą kartų. Bet, matyt, apgaulinga iš anksto susidaryt nuomonę. Monika turi savo aurą. Matyt, profesionalų komisijai, kuri irgi duoda dalį balsų, ji patiko, sužavėjo. Nes pirmi du pasirodymai – tai pasišokinėjimai, o Albanijos – dar ir gana vulgarus.
Džiugina, kad su lietuvių kalba galima žengti toliau ir pakliūt į finalą. Nors Euroviziją vis laidoja, bet ji gyvuoja per šešiasdešimt metų ir išlaiko aukštus reitingus. Net Australija joje atsirado. Tos muzikos, kuri man patinka, konkurse reta. Man patinka rokas, hardrokas – pats renku plokšteles, bet Euroviziją žiūriu, nes toleruoju visokius muzikinius skonius.
Aš – sunkesnės muzikos gerbėjas
Darius Baltakys
fotografas
Nežiūriu. Dabar jau net nežinau kodėl. Man pasirodė, kad ne muzika ten laimi. Na, ir šiaip aš truputį sunkesnės muzikos arba klasikos gerbėjas. Bet ne tai esmė. Aš neatitinku eurostandartų. Toks įspūdis, kad ten daromas kažkoks burbulas. Man tikrumo trūksta, net nežinau.
O politika jau seniai Eurovizijoj dominuoja. Gal ne visai politika, bet tam tikrų grupių prastūmimas. Toks kaip moters su ūsais. Turiu galvoj, jog reikėjo viešinti visuomenės grupes ir toleranciją, tai ir prastūmė. Šiaip aš už Ukrainos palaikymą, bet ne tokiais būdais, nes tai neskanu. Čia visgi konkursas turėtų būti. Na, pasakysiu kitaip: jei ne karas, ar Ukraina dominuotų? Suprantu, jei visos lėšos, kas uždirbama, būtų skiriamos Ukrainai.
Žiūrėdama tiesiog didžiavausi
Nijolė Šniokienė
Rokiškio krašto muziejaus direktorė
Man patiko mūsų Monika Liu. Visiškai įsirašė į kontekstą, be jokių šurmulių, kultūringai, elegantiškai ir gražiai. Aš taip ir galvojau, kad ji paklius į finalą. Ypač kai mačiau, kad du pirmieji numeriai buvo tokie triukšmingi, o mūsiškės – visai kitoniškas. Jaučiau, kad įsimins žiūrovai. Nors, aišku, manau, kad ir politinio atspalvio Eurovizijoj daug. Nesu užkietėjusi žiūrėtoja, bet stengiuosi, jei galiu, pasižiūrėti. Šiemet pasisekė. Ir man dar labai patiko, kad, nepaisant kritikos, jog dainuoti lietuviškai – vos ne kaimas, ji pasirinko dainuoti gimtąja kalba. Gražiai skambėjo, niekuo neužkliuvo mūsų kalba. Reikia tik ja didžiuotis ir patiems skleisti. Šis pasirodymas buvo tarsi to įrodymas. Antradienį žiūrėdama tiesiog didžiavausi.
Norėčiau, kad šiemet šį konkursą laimėtų Ukraina
Vilma Steputaitienė
Rokiškio R. Lymano muzikos mokyklos direktorė
Nesu didelė šio konkurso gerbėja, bet įvykius seku ir, esant galimybei, pasižiūriu ir paklausau. Džiaugiuosi šiuomečiu mūsų atstovės Monikos Liu pasirodymu. Smagu, kad pagaliau tampame drąsesni ir nebijome dainuoti savo gimtąja kalba. Pastebėjau, kad šiemet ganėtinai nemažai atlikėjų scenoje „prakalbo“ gimtąja kalba, ir tai džiugina. Norėčiau ir linkėčiau, kad šiemet šį konkursą laimėtų Ukraina.
Ar dabartinė geopolitinė situacija daro didesnę įtaką balsams nei ankstesniais taikos metais ir kiek Eurovizijoj politikos? Manau, kad taip. Daro. Jau daugybę metų kalbama apie tai, kad šis konkursas neatsiejamas nuo politikos ar „kaimynystės“ principo. Bet, kita vertus, ar gali nejaudinti tai, kas dabar vyksta mūsų žemyne? Man asmeniškai antradienį, klausant Ukrainos dainos, buvo graudu ir liūdna. Ir tikrai nuoširdžiai džiaugiausi matydama ten buvusių žiūrovų didžiulį palaikymą šios šalies atlikėjams.
