Veterinarijos specialistams ramiai gyventi neleidžia nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai. Šiemet šalyje registruoti 103 AKM užsikrėtę šernai, vasaryje ligos protrūkis užfiksuotas kiaulių ūkyje kaimyniniame Biržų rajone. „Mūsų rajone šiemet ramu – paskutiniai AKM užsikrėtę šernai aptikti pernai rudenį. Bet kol virusas keliauja po Lietuvą, ramybė gali būti labai laikina“, – ligos, dėl kurios rajono ūkiuose buvo išskerstos visos kiaulės, galimas grėsmes komentavo Antanas Redeckas, Rokiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas.
Draudimą panaikino, noro neatsirado
Prieš metus mūsų rajono teritorija buvo išbraukta iš trečiosios – griežčiausios apsaugos ir priežiūros – zonos sąrašo, kuriame atsidūrė 2014 m. rugpjūtyje, kai Kriaunų seniūnijos privačiame ūkyje dviem kiaulėms buvo nustatytas AKM. Rajono gyventojų ūkiuose per pusantrų metų buvo išskerstos visos kiaulės.
Pernai griežčiausi apsaugos ribojimai mūsų rajonui panaikinti, ir gyventojai vėl galėjo laikyti riestasnukes. „Baiminomės, kad bus didelis kiaulių augintojų antplūdis ir nespėsime tikrinti, ar gyventojai, norintys į ūkius susigrąžinti kiaules, tinkamai įgyvendino biosaugos reikalavimus. Juk tiek triukšmo sukėlė reikalavimas kiaules išskersti. Bet taip neatsitiko – pernai auginti kiaules panoro vos 13 rajono ūkių. Tiek leidimų išdavėme. Vienas leidimą turintis ūkis Juodupės seniūnijoje nebenori auginti šių gyvulių. Žmonės leidimais net nebesidomi“, – dėstė A. Redeckas. Iki AKM rajone buvo registruota per 600 ūkių, kuriuose laikytos kiaulės.
Reikalavimai – įveikiami
Kodėl rajono ūkininkai nebesiveržia laikyti kiaulių, tarnybos vadovas priežasčių nežino. Gal reikalavimai neįveikiami? A. Redeckas sako, jog jie lengvai įvykdomi: reikia įsigyti dezinfekuojamųjų medžiagų, įsirengti dezinfekcinius kilimėlius prie kiaulių laikymo vietų, darbo drabužius palikti jiems skirtoje patalpoje. „Kiaulių atsisakiusieji, matyt, pajuto, kad ir be šių gyvulių galima gyventi, nes maro rizika neišnyko ir nežinia, kada virusas vėl gali atkeliauti. Kiti vietoj kiaulių pasirinko avis“, – apie priežastis svarstė tarnybos vadovas. Pasak A. Redecko, virusas iš kaimyninių Anykščių keliauja į Panevėžio kraštą, Biržus, o pagal šernuose aptinkamo ligos užkrato plitimą AKM slenka Klaipėdos link.
Prognozuota, jog virusas per metus gali paplisti iki 300 km atstumu, bet, anot tarnybos vadovo, liga teritorijas „savinosi“ gerokai lėčiau – per metus virusas „įveikdavo“ iki 40 km.
Maras keliauja pajūrio link
Rajonuose, kuriuose šernams nustatomas AKM, yra padidinta rizika virusui patekti į kiaulių ūkius, tikrinama, visi ūkiai paiso biologinio saugumo reikalavimų.
Nepaisantiesiems taikomos administracinio poveikio priemonės. Už pirmą pažeidimą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 1 tūkst. 450 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmenys baudžiami nuo 50 iki 550 eurų, vadovai – nuo 150 iki 2 tūkst. 300 eurų. Tarp poveikio priemonių numatytas ir gyvulių konfiskavimas.
Pernai šalies VMVT inspektoriai patikrino 3 tūkst. 900 kiaulių ūkių. Iš jų 1 tūkst. 180 neatitiko reikalavimų.
