Veikia kaip raminamieji
Pelės ir kiti graužikai į žmonių gyvenamas patalpas ir ūkinius pastatus pradeda veržtis rudenėjant, atšalus orams. Nuo šių nepageidaujamų įnamių sunku apsiginti. Graužikai, ypač žiurkės, pajėgūs sudoroti net elektros laidus pastatuose ir automobiliuose, dėl to kyla gaisrų. Gadina ir kitą turtą, tampa pavojingų ligų pernešėjais.
Tačiau Lietuvoje ir visoje Europoje dar prieš porą metų užvirė diskusijos dėl ribojimų žiurknuodžiams. Neva taip atsikratyti įnamių nehumaniška, nes jiems sukeliamas skausmas. Tačiau realių alternatyvų nepasiūlyta.
Veterinaras Petras Šeškas patikino, kad žiurknuodžių uždraudimas kol kas yra tik diskusijų objektas, tie preparatai sertifikuoti. Tą patį patvirtino ir kelios ūkinių prekių parduotuvių pardavėjos, rodydamos lentynose sudėliotus preparatus ir naujų užsakymų sąrašus. Tačiau pastebėjo, kad iš prekybos dingsta lipnios musių gaudyklės ir klijiniai spąstai graužikams.
Pasak P. Šeško, nuogąstauti dėl nuodų sukeliamo skausmo nereikia, nes jo nebūna. „Tie preparatai suveikia kaip raminamieji, migdomieji vaistai, todėl graužikas atsipalaiduoja. Taip pat veikia ir kitų gyvūnų eutanazijai skirti vaistai“, – komentavo veterinaras.
Siūlomi įvairūs būdai, bet ar visi jie humaniški?
Kariauti su kenkėjais siūloma juos atbaidančiais įrenginiais ir spąstais. Tačiau biologai pripažįsta, kad atbaidymas ultragarsą skleidžiančiais įtaisais yra laikinas dalykas, mat prie aplinkos prisitaikančios žiurkės sugeba priprasti prie ultragarso ir į jį nebekreipia dėmesio. Spąstai irgi ne ką geresnė išeitis. Jei aplinkoje maisto netrūksta, tai graužikas vargiai susidomės spąstuose siūlomais skanėstais. Gyvūnų globėjai kelia problemą – esą taip medžiojami graužikai gali žūti ne iš karto, todėl patiria kančių. Gamintojai siūlo gyvagaudžius, žūties nesukeliančius pelėkautus, bet kažkodėl nutyli, kokiu būdu atsikratyti sugautu „laimikiu“.
Prieš porą metų lietuvių startuolis pasiūlė išeitį – išmaniuosius pelėkautus, kurie apie sugautą graužiką namų šeimininką iš karto informuotų trumpąją SMS žinute. Naujieji spąstai graužikams yra draugiški gamtai: pelės sugaunamos nenaudojant cheminių medžiagų, o tik maistines, joms nėra galimybės išsilaisvinti. Kur dėti tokią nelaimėlę, irgi garsiai neskelbiama.
Sudėtingesniais atvejais gyventojai ir įmonės į pagalbą kviečiasi kenkėjų kontrolės paslaugas atliekančią įmonę. Ji pagelbėja ir ūkininkams, pavyzdžiui, atlieka aruodų fumigaciją, kurios metu sunaikinami kenkėjiški vabalai, pažeidžiantys grūdus.
Spąstų atsisakė
Mūsų kraštas – žemės ūkio kraštas. Bene daugiausiai bėdų graužikai sukelia grūdines kultūras auginantiems žemdirbiams. Nuo jų kenčia sandėliai, žemės ūkio technika – javų kombainai, grūdų transporteriai, džiovyklos.
Pandėlio seniūnijoje ūkininkaujantis Andrius Baltrūnas sako, kad šių nepageidaujamų įnamių spąstais išgaudyti neįmanoma. Kažkada bandęs, bet ir pačiam tapę atgrasu, nes gyvūną privalu „kažkur padėti“, į mišką išvežęs nepaleisi, tad dabar naikina nuodais. „Jų nenaikindami, patirtume didelių nuostolių. Pernai kombaine nugraužė tris laidus, serviso meistrų atvykimas, pažeistos vietos suradimas kainavo 400 Eur. Kombainus išvalome po pjūties, bet yra vietų, prie kurių neprieisi, kai kurie laidų kanalai būna sunkiai pasiekiamose vietose. Žiurkės šmirinėdamos gali giliai sulįsti. Nuo jų nukenčia visi ūkininkai. Dėl pažeistų laidų sutvarkymo kolegai teko nuardyti net javų kombaino apačią“, – vardino ūkininkas.
Vietoje įsilaužėlių – žiurkės
Kita graužikų keliama problema – pastatų signalizacija. Jiems prisiartinus prie judesio daviklio, šeimininko mobiliajame telefone suveikia signalizacija. Tai labai išmuša iš vėžių, ypač naktį. „Įmontuoji brangesnius daviklius, kad nesureaguotų į šunis ir kates. Graužikai pasikelia iki stogo konstrukcijų, paropoja aukštyn… Pakako po sėjos užmiršti ne vietoje padėtą pusmaišį beicuotų grūdų, ir prasidėjo naktiniai kėlimai… Specialistai patarė pirmiau susitvarkyti su mažaisiais gyventojais“, – kalbėjo A. Baltrūnas.
Maisto produktams gali pakenkti ir graužikų išmatos, tad šeimoje sutarta – iš rūsio parsineštus stiklainius su gėrybėmis būtina nuplauti.
Kaip traktuoti – keblus klausimas
Pasak A. Baltrūno, kur kas mažesnių problemų graužikai sukelia laukuose, mat ten juos sumedžioja lapės, plėšrieji paukščiai. Tačiau Šiaurės Lietuvos ūkininkai dar nesusiduria su iš Europos atkeliaujančiais šliužais, o pietinių rajonų laukuose jau barstomi juos naikinantys preparatai. Šie kenkėjai labiausiai nuryja rapsų laukus. „Žinoma, yra natūralių priemonių: volavimas, sausesnių, t. y. nepalankių, sąlygų sukūrimas ir pan. Bet ne visada tai pavyksta įgyvendinti. Šiltesnio klimato šalys – Didžioji Britanija, Danija – jau seniai kovoja su šliužais. Klimatui šiltėjant, jų randasi ir pas mus. Kenkėjų naikinimą galbūt galima traktuoti kaip kišimąsi į gamtą, tačiau kitos išeities nematyti. Laikui bėgant, visgi uždraudžiami tie nuodingi preparatai, kurių likučių užtinkama produkte. Tačiau ką naudoti jų vietoje? Sukurti naują nuodą nesunku, bet reikia milijonų eurų ir 5 metų tyrimų, kad rastum lengvai besiskaidančius“, – svarstė A. Baltrūnas.
