blank
Asmeninių archyvų nuotr.

Verslas priima vangiai

„Norinčiųjų įsidarbinti daug, bet ne visų vienodos galimybės, ne visiems leidžia sveikata, intelektas“, – apie psichikos negalią turinčių žmonių įsidarbinimo galimybes sako Skemų socialinės globos namų direktorius Gintaras Girštautas. Šios įstaigos paslaugų gavėjai įsikūrę Skemų kaime, taip pat dviejuose grupinio gyvenimo namuose Rokiškio mieste. Žmonių yra labai įvairių – vieniems reikia nuolatinės priežiūros, kiti iš dalies savarankiškai gali pasirūpinti savimi. Pastariesiems atsiranda galimybių įsidarbinti. Šiuo atžvilgiu rokiškėnams pasisekė, kadangi mieste yra įsikūrusi socialinės įmonės statusą turinti UAB „Rokiškio Aina“. Visoje Lietuvoje tokių įmonių tik 96, dauguma jų sostinėje.

Socialinė įmonė – tai pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai, tarkime, užimtumo, aplinkosaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos. Šiuos tikslus ji įgyvendina ne teikdama labdarą ar kitas išmokas, gautas iš pajamų, bet savo kasdiene veikla – padeda  įdarbinti žmones, praradusius darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje ir pan. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio UAB „Rokiškio Aina“ dirba viena Skemų socialinės globos namų-grupinio gyvenimo namų padalinio gyventoja, vėliau įdarbintas dar vienas Skemų socialinės globos namų gyventojas.

Tačiau šio statuso neturinčiose įmonėse arba pas ūkininkus įsidarbinti sunkiau. Vieną paslaugų gavėją visgi įdarbino ūkininkas, dar vienam pavyko įsidarbinti pagalbiniu darbuotoju MB „Girelės Kasyba“. Iš Rokiškio verslo įmonių kol kas pasiūlymų nesulaukta.

UAB „Rokiškio Aina“ ir kitur dirbantys žmonės po darbo grįžta ten, kur gyvena – į grupinio gyvenimo arba į socialinės globos namus.

Įsidarbino pirmąkart

Skemų socialinių globos namų vadovai, socialiniai darbuotojai rado dar vieną išeitį, kaip globotinius integruoti į darbo rinką. Trys globotiniai – Albertas, Dovilė ir Rasa – per vasarą išvažiavo dirbti į Palangą ir Šventąją. Ten darbo rankų stinga aptarnavimo sektoriuje. Visi trys mokosi Rokiškio profesinio mokymo centre virėjais, todėl puse etato įsidarbino maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Jiems tai pirma darbovietė. Gyvenamąjį būstą, kurį tvarkosi patys, suteikė darbdaviai. O laisvalaikį leidžia savarankiškai.

Kelias į dalinį savarankiškumą

„Pajūrio atvejis – tai atvejis, kai bandome žmones supažindinti su atvira darbo rinka. Kai po darbo grįžti į tau suteiktą būstą, esi aprūpintas – tai viena. O kai gyveni tarp nepažįstamų žmonių, kitoje aplinkoje – kitaip. Albertas, Dovilė ir Rasa savo buitimi rūpinasi patys. Darbu tarsi testuojame, žiūrime, ar žmogus galėtų toliau eiti dalinio savarankiškumo keliu, t. y. atsisakyti institucinės globos ir pereiti į kitą lygmenį. Į tai orientuota institucinės globos pertvarka, – akcentuoja G. Girštautas. – Rimčiausia kandidatė eiti dalinio savarankiškumo keliu yra Rasa.“

Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: