blank
Donatas Smalinskas (kairėje) ir Audrys Antanaitis. N. Šulcienės nuotr.

– Koks Jūsų apsilankymo Rokiškyje tikslas?

A. A.: – Muzikiniais terminais kalbant, tai yra mūsų didžiojo turo po Lietuvą dalis. Esame aplankę ne vieną rajoną ir stebime, kaip suprantamas ir įgyvendinamas Valstybinės kalbos įstatymas. Šalis yra priėmusi daug gerų dokumentų, kurie suteikia valstybinei kalbai tinkamą statusą, bet ne visada turime galimybių stebėti, kaip tie dokumentai įgyvendinami. Šiuo metu nėra tiek daug veikiančių programų, kurios valstybinės kalbos statusą darytų efektyvų, galėtų parodyti kiekvienam piliečiui, kad valstybinė kalba yra nepaprastai svarbus dalykas. Mes per tūkstantmetę istoriją tik 50 metų turėjome valstybinę kalbą. Turime suvokti, kad šiandien turime nepakartojamą galimybę ja naudotis, ją vartoti, todėl važiuojame ir žiūrime, kaip ta galimybė įvertinama. Patirtis vietose ir leidžia mums daryti valstybinės kalbos politikos korekcijas. Rokiškis – puikus, gražus, lietuviškas, turintis senas tradicijas rajonas. Įdomu pažvelgti, ką čia žmonės mąsto apie kalbą.

Savaime suprantama, buvome ne tik savivaldybėje, buvome Obeliuose, žiūrėjome, kaip žmonės gyvena ir kaip kuria bendruomenę, miestą. Esu nustebintas ir sužavėtas muziejumi, sutiktais žmonėmis. Su rajono meru kalbėjomės, kaip valstybinės kalbos politika turėtų būti įgyvendinama Rokiškyje. Yra daug gerų dalykų: įstatymo pažeidimų nėra daug (arba negalėtume jų įvardinti pažeidimais), bet visada norisi, kad būtų geriau. Todėl, pavyzdžiui, kai meras pasakė, kad, jam dalyvaujant lietuvių kalbos dienose, jisai nežinojo, kad dalyvauja būtent jose, verčia susimąstyti apie tai, jog paprastos, prieinamos informacijos turi būti daugiau ne tik merui, bet ir kiekvienam rajono žmogui. Siekiame, kad kalbos politika liktų ne vien Vilniuje ar Seime, bet pasklistų po visą Lietuvą. Rokiškis galėtų būti šios politikos srauto priekyje.

Vizitui nesiruošėme porą metų, nes, jei iš anksto paskelbtume, kur ir kada vyksime, tai nežinia, gerai ar blogai būtų… Viena vertus, galėtų paslėpti negerus dalykus, kita vertus, pasitaisytų.

D. S.: – Rokiškis negali būti vertinamas objektyviai, bet stengiuosi (D. Smalinskas kilęs iš Obelių – aut. past.). Kalbos inspekcija – tarpininkė tarp valstybės ir kalbos tvarkytojo, kuris dirba savivaldybėje. Džiaugiuosi, kad susitikime dalyvavo ne tik meras, bet ir administracijos direktorė bei kalbos tvarkytoja. Aptarėme būtinus darbus. Esame patenkinti kalbos tvarkytojos veikla. Įmonių ir įstaigų tikrinimas – viena sritis. Kita sritis – žiniasklaidos (laikraščių ir interneto svetainių) tikrinimas. Trečia – šviečiamoji veikla. Sulaukėme pasiūlymo atvykti ir vesti pokalbius įvairių sričių ir skirtingo amžiaus žmonėms, t. y. turėtų būti daugiau sklaidos. Džiaugiuosi, kad Rokiškis lietuviškas miestas, nesijaučia latvių ar anglų kalbų įtakų. Lietuvių kalbos dienos, kurias kuravo Lietuvių kalbos komisija, buvo gražios ir galiu pasidžiaugti, kad Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka gavo apdovanojimą už ypatingą dalyvavimą tose dienose. Nuo mūsų bendro darbo ir noro puoselėti kalbą priklauso jos ateitis. Atvažiuoti čia yra unikali proga ir dėl to, kad Rokiškis ruošiasi kultūros sostinės metams. Manau, kalba yra viena iš reprezentatyvių sričių, į renginius reikėtų pasikviesti latvių. Baltų kalbos gyvos yra dvi, tad išnaudokite kaimynystę.

– Sakėte, Rokiškyje didelių pažeidimų nėra. Tuo rajonas ir išsiskiria?

D. S.: – Neturėjome tikslo viską tikrinti, tikslas – pabendrauti su savivaldybės darbuotojais ir pasakyti kai kuriuos dalykus, kurie galbūt jiems nežinomi, iš arčiau susipažinti su situacija, nes, pažiūrėjus reklamą ar valgiaraščius, negalima spręsti apie raštingumą.

A. A.: – Situacija rajonuose nėra bloga, Valstybinės kalbos įstatymas nėra masiškai pažeidinėjamas. Tikrai bloga situacija Vilniuje, kur jautiesi gyvenąs užsienyje ir kurio vadovas sąmoningai nevykdo įstatymų reikalavimų. Taip pat Kaune, kurio administracija nesuvokia, kad lietuvių kalba yra vertybė. Situacija pablogėja kurortuose sezono metu, kai atsiranda laikinųjų viešųjų užrašų. Rajonuose ir Klaipėdoje situacija nebloga.

– Kokie dažniausi pažeidimai?

D. S.: – Į akis dažniausiai krinta reklama (jos kalbos vartojimas ir taisyklingumas). Yra savivaldybių, kuriose kalbos tvarkytojai tik redaguoja raštus ir neturi kada išeiti į miestą pasižvalgyti. Kitur tik šiek tiek skiriama dėmesio reklamai. Klaipėdoje puikiai sutvarkytas organizacinis darbas ir Viešosios tvarkos skyrius dirba kartu su kalbos tvarkytoja, problemos nėra.

(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: