Gimtasis Rokiškis Aktualijos Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas?

Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas?

243
0
Prie Dirdų

Praėjo Žolinė, valstybinė šventė, ne darbo diena. Nesunku atspėti, ką veikėte dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidote ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt nusprendėte apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vykote į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietavote, o gal pirkote maisto prekių ir namie gaminote pietus ar vakarienę. Prekybos centruose tokią dieną galima sutikti ir tuos, kuriems vis pritrūksta laiko nedažniems pirkiniams – rūbams, batams. Kai darbo savaitė labai intensyvi, savaitgalis tampa jiems per trumpas, tai tokios dienos kartais būna tikras išsigelbėjimas.

Kitąmet Žolinė gali būti kitokia. Politikai Seime gali stipriai pakoreguoti jūsų planus ir įpročius, ką veikti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Gali būti priimtas įstatymas, kad prekybos centrai sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirbs. Pradžioje gal bus koks pereinamasis laikotarpis, kai nedirbs tik vieną ar du sekmadienius per mėnesį. Tačiau kryptis aiški – šventę švęsk taip, kaip to nori valdžia.

Kam tokios tvarkos labiausiai reikia? Valdžia mėgina parodyti, kad to reikia, pavyzdžiui, prekybos centrų darbuotojams. Nes vieni švenčia – o jie turi dirbti. Na, prekybos centrų darbuotojai, kai jie rinkosi darbą, žinojo, kad jų darbo grafikas nebus kaip kokio biurokrato – nuo aštuonių iki penkių, penkias darbo dienas. Lygiai kaip kavinių darbuotojai tai žinojo. Ir medikai dirba savaitgaliais, naktimis, per šventes. Ir policininkai. Ir gaisrininkai. Oro uostas sekmadienį veikia, ir stotis. Ir viešasis transportas. Mums patinka, kai gatves remontuoja naktimis. Šimtai tūkstančių žmonių dirba darbą ne biure, dirba savaitgaliais, dirba per šventes. Taigi meilė darbuotojui čia niekuo dėta. Juolab kad dirbdamas savaitgaliais ir per šventes, už jas gauna didesnį atlygį.

Dar politikai mėgina aiškinti, kad tai padės mažinti prekių kainas gyventojams. Tik nežinia, kokiu būdu. Nes konkurencija prekyboje sekmadieniais ir per šventes labai sumažės. Bus leidžiama dirbti mažosioms parduotuvėms – ir jūs pirksite pieną, sviestą, sūrį ne ten, kur jis pigiau, o ten, kas tą sekmadienį dirba. Tikrai rasis „sekmadienio kaina“ jūsų biudžete – kai mokėsite brangiau, nei mokate dabar. Maža to, atėmus galimybę dirbti kils sąnaudos visoje tiekimo grandinėje. Jūs tik pagalvokite apie vieną mažą detalę, kad maisto prekės ne darbo dieną parduotuvėje turės pragulėti. Ir dabar atsistokite į prekybininko vietą – kiek visko turės būti pakeista, kad pirmadienį, jums atėjus į parduotuvę, joje nebūtų pasibaigusio galiojimo produktų.

Gal vis dėlto džiaugsis smulkieji prekybininkai? Irgi mažai tikėtina. Negi paskirsi pusę šventinės dienos, kad eitum ieškodamas to, be ko išsiversi iki rytojaus. Vienas didelis prekybos centras, beje, tikrai džiaugsis, nes labai jau aktyviai šaukėsi laisvų sekmadienių – matyt, sunku konkuruoti. Imtų – ir nedirbtų sau sekmadieniais. Bet juk „konkurencijai“ geriau, kai visiems „lygios“ sąlygos – ironiją, tikiuosi, supratote.

Sakysite, lenkai neseniai perėjo prie tokios tvarkos. „Senutė“ Europa jau seniai neprekiauja sekmadienį. Ir susitvarko. Žinoma, ir mes nenumirsime. Tik ar jau esame tokie turtingi, kad galime nebedirbti? Kad galime sau leisti valdžios nuleistą prievartinį poilsį? Paradoksalu, valdžia tą pačią dieną paskelbia dramatiškus skaičius apie skurdą, ir tą pačią dieną pasako: ne, mes neleisime jums dirbti. Valdžia apkaltina prekybininkus per maža konkurencija ir tą pačią dieną pasiūlo dar labiau ją suvaržyti sekmadieniais ir per šventes.

Žolinė – ir derliaus šventė. Dar senovės pagonys žinojo, kad jo be darbo nebus. Šiandieniniai pagonys Seime, matyt, ne iš darbo gyvena, kad jau ir pamiršo, kad tik iš darbo kyla – net ir jų – gerovė.

Rūta Vainienė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie