blank
Linksmos varžytuvės. Kuriam pavyks daugiau kartų įmesti bulvę į batą? Nuotr. V. Bičiūnaitės.

Šventę pristatė Skemų bibliotekos bibliotekininkė, kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Juozapavičienė.  Pasirodo, laikas šventei pasirinktas neatsitiktinai, į ją sujungtos net trys datos: šv. Matas, rudens lygiadienis ir Mykolinės. Senovėje sakyta, kad „per šventą Mataušą žemė ataušo“. Tai reiškė darbų pabaigą. Kaimynai ir giminės rinkdavosi ragauti naujo derliaus miežinio alaus, padėkoti už visas gėrybes, tad šventė vadinta „Ragautuvėmis“. Tokį pavadinimą savajai šventei pasirinko ir skemiškiai. R. Juozapavičienė padėkojo bendruomenės tarybai už pagalbą ruošiant šventę, kvietė apžiūrėti keistai nuaugusių bulvių ir kitų daržovių parodą, kompozicijas, o pažvelgus į eksponuojamas nuotraukas palyginti, kaip keitėsi bulviakasis per šimtą metų. Dalyviai minė mįsles apie bulves, bandė paaiškinti patarles, varžėsi bulvių mėtymo konkurse. Tik ne į krepšį, o į… aulinį batą.

Ant ugnies, keptuvėse, bulvinius blynus ir  bulves kepė Gailutė Pitrėnienė bei Aleksandras Jegorovas. Kitiems patiekalams pagaminti reikėjo ilgesnio laiko, tad skemiškiai juos sunešė iš namų ir sudėjo ant bendro stalo. Ant jo puikavosi tai, kas tinka prie bulvių: karvių pieno rūgpienis, ožkų pieno varškė su grietine,  raugintos daržovės, silkė su svogūnais ir kiti gardumynai, netgi tortas. Viešnios, Bajorų kaimo moterys, atvežė karštą patiekalą – mėsa įdarytų, folijoje keptų bulvių. Visus labai viliojo du patiekalai – Astos Jusienės išauginti ir paruošti shiitake (šitake) grybai su mažomis, krapais apibarstytomis bulvytėmis, bei   didžiuliame, žaismingame, išskaptuotame moliūge paslėptas Aušros Streikuvienės punšas.

„Bulvių ragautuvės“ labai tinka Skemų kaimui, nes Europą bulvės pasiekė apie 1565 m., o tais pačiais metais rašytiniuose šaltiniuose paminėti ir Skemai.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: