GR archyvo nuotr.

Dauguma lietuvių vis dar gyvena “nuo algos iki algos”, todėl susiduria su sunkumais, kai atsiranda neplanuotų išlaidų ar kuomet nori įsigyti didesnį pirkinį. Vienas dažniausiu sprendimų tokiu atveju būna paskolos. Nors nemaža dalis Lietuvių dažniausiai skolinasi iš draugų ar giminių, nemažai yra ir pastovių greitųjų kreditų klientų. Kiek daugiau nei trečdalis tinklalapyje paskolins.lt apklaustų lankytojai nurodė, kad iš greitųjų kreditų skolinosi daugiau nei vieną kartą.

Platesnės apklausos rodo, kad praėjusiais 2016 metais net 24% lietuvių buvo priversti skolintis. Dauguma pagalbos kreipėsi į gimines bei draugus, o iš greitųjų kreditų bendrovių skolinosi maždaug 4% apklaustųjų. Skaičiai yra ganėtinai panašūs kaip ir 2015 metais, bet tuo metu dažniau buvo skolinamasi iš specializuotų bendrovių. Kaip teigia www.kreditus.lt atstovai, toks pasikeitimas greičiausiai buvo įtakotos sugriežtintos smulkiųjų paskolų išdavimo tvarkos. Šiuo metu pasiskolinti šimtą ar du šimtus eurų internete yra kur kas sunkiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai skolinasi?

Nesunku nuspėti, kad dažniausiai su finansiniais sunkumais susiduria jaunimas. Daugiau kaip 32% paskolų palyginimo svetainių lankytojai yra 18-21 metų amžiau. Beveik 63% besiskolinančiųjų yra asmenys iki 29 metų. Priminsime, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus paskolas gali gauti tik pilnamečiai asmenys.

Mažiausiai skolinasi penkiasdešimtmetį perkopę Lietuvos gyventojai. Tik maždaug aštuoni procentai dėl vartojamosios paskolos besikreipiančių asmenų būna vyresni nei 50 metų. Vyresni žmonės skolinasi rečiau ne tik dėl geresnės finansinės padėties, bet ir dėl finansų valdymo įgūdžių. Užaugę dar Sovietų Sąjungoje pastarieji nuo mažens buvo pratinami taupyti, o ne skolintis.

Kam naudoja paskolas?

Smulkiosios vartojimo paskolos arba kitaip dar liaudyje vadinami greitieji kreditai, dažniausiai yra panaudojami smulkiems pirkiniams įsigyti ar padengti netikėtai atsiradusias išlaidas. Skolinamasi yra ir automobilio, ir būsto pirkimui. Bankų pateiktos praėjusių metų veiklos ataskaitos rodo akivaizdų būsto kreditų bumą. Lietuviai naujo būsto pirkimui skolinosi taip aktyviai, kad dalis ekspertų baimintis, kad vėl gali pradėti pūstis nekilnojamojo turto burbulas. Lietuvos Bankas savo ruožtu yra pareiškęs, kad taip pat įdėmiai stebi rinką ir jei prireiks, įves papildomus skolinimo apribojimus tam, kad neleisti NT paskolų sektoriui perkaisti.

Skolintis būstui šiuo metu skatina ir rekordiškai žemos tarpbankinių paskolų palūkanos. Jau kuris laikas Europos Centrinis Bankas (ECB) yra nustatęs itin žemas palūkanų normas. To buvo imtasi dar tuo metu, kai visą pasaulį krėtė ekonominė krizė. Spėjama, kad palūkanų norma pradės augti jau šiai metais, todėl dalis vartotojų skubėjo pasinaudoti galimybe.

Paskolos automobiliams bei lizingas 2016 metais pritraukė kur kas daugiau naujų klientų nei 2015 m. Nors pas mus vis dar daugiausiai naujų automobilių nuperka juridiniai asmenys, bet pastebima, kad vis daugiau individualių klientų ryžtasi naujo automobilio pirkimui lizingu. Nemaža dali asmenų mieliau perka apynauji automobilį. Norint gauti paskolą ne naujos transporto priemonės pirkimui, galima rinktis ne tik komercinius bankus. Šiuo metu Lietuvoje yra ne vienas kreditorius, kuris mielai paskolins net kelioliką tūkstančių eurų sumą, automobilio įsigijimui.

Akivaizdus viso kreditavimo sektoriaus augimas yra įtakotas ne tik besikeičiančiais žmonių įpročiais, bet ir gerėjančia ekonomine situacija. Šiuo metu dažnas jau pajuto ne tik kainų, bet ir realaus darbo užmokesčio augimą, todėl drąsiau skolinasi vartojimui.

Užs. 109

bangenis

1
Rašyti komentarą

avatar
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Nida Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Indie

Tikrai nemažai žmonių naudojasi greitaisiais kreditais ir manau jų yra daugiau, nei pateikta šioje apklausoje. Gal mažiau tų, kurie renkasi ilgalaikes paskolos ar domina paskolos su uzstatu, nes tai yra ilgesnis ir atsakingesnis sprendimas. Tačiau labai daug lietuvių naudojasi kreditinių įstaigų paslaugomis, nes dėje, bet neišgali nusipirkti jokio brangesnio pirkinio.