Tačiau Kauno klinikose gydomos 2 metų mergaitės iš Raseinių būklė – kritinė. Medikai patvirtino – mergaitė buvo itin žiauriai sumušta. Medicinos ekspertai nustatys tikslų jai suduotų smūgių skaičių. Gruodžio 25-ąją vaikas buvo paimtas iš namų ir tą pačią dieną Kauno klinikose skubiai operuotas. Sumušimu įtariami 19-metė motina ir niekur nedirbantis 22 metų jos sugyventinis sulaikyti gruodžio 26-ąją. Sugyventiniai šiuo metu yra suimti: dvynukių motina – mėnesiui, o jos draugas – dviem mėnesiams. Abu neigia kaltę.
Tokių atvejų – ne vienas. Ne vienam jos primena baisią Matuko istoriją. Prisimenant, kaip 2017 m. sausį nužudytas 4 metų Matukas. Kaltais buvo pripažinta berniuko motina ir jos sugyventinis.
Pašnekovų klausiame – kaip apsaugoti vaikus nuo smurto?
Kokios aplinkybės tokiais padaro?
Anonimas
Kiekvienais metais atsiranda daug visokiausių etatų. Minia specialistų, kurie rūpinasi rizikos kategorijai priklausančiomis šeimomis. Vaikams apsaugoti irgi sukurtos visokiausios tarnybos. Tačiau ar kažkurį vaiką iš šeimos jie paima? Čia ne Norvegija. Nors akivaizdu, kad reikia kažko griežčiau.
Bet ne apie tai. Kad ir kiek būtų specialistų, jų nebus tiek, kad stovėtų prie kiekvienų durų, už kurių verkia vaikai. Kokia išvada? Kalbėt galima daug, bet kalbėt, kaip suprantu, pradedama tada, kai kažkas baisaus nutinka.
Kam laukti, kol kažkas įvyks
Inga Michailova
Juodupės gimnazijos socialinė pedagogė
Vaikai apie tai kalba „tarp eilučių“. Mes tai girdim, jei namuose patiria smurtą. Prieš kokius penkerius metus to buvo daugiau. Galbūt tėvai patobulėjo, tapo labai išprusę. Dabar yra baimė, kad vaikas gali pasisakyti. Vaikai žino, kur gali kreiptis, netgi budinčiai gali pasisakyti – ji žinos, kam perduoti. Tas smurtas egzistuoja. Girdžiu, tai pastūmė, tai trenkė per galvą, nevėkšla išvadino. Yra vaikų, „debilais“ vadinamų.
Apie tai kalba pradinukai. Darželinukai nesiskundžia, o vyresnieji tiesiog neišgirsti tėvų. Kalbėdama su jais jaučiu, kad trūksta artumo, apkabinimo. Tėvams atrodo, kad apsirengti turi, telefoną turi ir gerai.
Gali ir turi prieiti
Dalia Petrauskienė
Juozo Tūbelio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja
Visi turėtume pirmiausia būti pilietiški. Jei matai, kad vaiką stumdo, jei jis verkia, visada gali ir turi prieiti.
Jei kalbėsiu apie mokyklas, mums padėti daug tarnybų įkurta – vaikų teisės ir daug kitų institucijų. Turime specialias instrukcijas, kaip elgtis, jei įtariame smurtą, jei kažkas negero šeimose. Tada rašome minėtoms tarnyboms. Privalome pateikti faktus. Esame tai darę – buvo, faktai pasitvirtino, buvo, nepasitvirtino tai, ką įtarėm. Detalių neturiu teisės atskleisti, bet manau, kad geriau parašyti, negu pražiopsoti. Situacijos įvairios.
Daug ko nebegalima sakyti
Danguolė Peciukonytė
Obelių socialinių paslaugų namų socialinio darbo organizatorė
Aišku, kad reikia skirti daugiau dėmesio šitoms šeimoms, bet ar įmanoma apsaugoti šimtu procentų, labai abejoju. Žiauru, kai sužinai. Atrodo, lyg ir stengiasi, paslaugų daugėja, organizacijų daug, bet tokios bėdos atsitinka. Gal reikia daugiau žiūrėti į jaunas šeimas, kurios turi visokiausių problemų, joms daugiau dėmesio skirti. Tai dvynukių mamai paslaugos buvo teikiamos, bet paskui jų nebeliko. O aš manau, kad ir gydytojai, kurie lanko šituos vaikus, galėtų daugiau pasirūpinti tomis motinomis. Ypač žinant, kad viena augina, tuos draugus keičia.
Ne, nemažėja tokių atvejų.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
