Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-oji pėstininkų kuopa šį savaitgalį vykdo karines pratybas. Kai rokiškėnai dėl lietaus nenorėjo kišti nosies iš namų, kariai tikino, kad jiems žvarbus vėjas ir įkyrus lietus – pats geriausias oras. Jų pratybų dienotvarkė – įdomi ir turininga: pastatų šturmas, pastatų gynyba, teorinės paskaitos. O šiąnakt Žiobiškio ir Ruopiškio apylinkėse kariai rengs pasalas, imituos karinius veiksmus. Savanoriai jau anksčiau informavo rajono visuomenę apie karines pratybas ir primena, kad jų metu bus imituojama kova, gyventojai prašomi vykdyti karių nurodymus, paisyti jų įspėjimų. Pratybos truks ir sekmadienį.
Jau nuo pačio ryto trys dešimtys rokiškėnų karių savanorių kovinius įgūdžius tobulina pratybose. Konstantinavoje (Kazliškio sen.) jie šturmavo “teroristų” užimtą pastatą, kambarys po kambario valė jį nuo užgrobėjų. Pastarųjų vaidmenį atliko Audriaus Kublicko vadovaujami rajono šratasvydžio mėgėjai.
Didsodėje (Juodupės sen.) kariams teko kita užduotis – įsitvirtinti apgriuvusiose fermose ir jų prieigose bei atremti “teroristų” šturmą. Teritorijos žvalgyba, geriausių pozicijų užėmimas, pasalos lauke rengimas užtruko. Ypač nepavydėtina dalia kliuvo pasalose lauke gulintiems kariams: juos iki paskutinio siūlo galo permerkė lietus. Galimybės judėti, pakeisti padėtį jie neturėjo – menkiausias judesys išduotų priešui pasalos vietą. Kaip kariai ištvėrė tokias nepalankias oro sąlygas? “Tai jums jos nepalankios. O mums, kariams, tai pats geriausias oras. Ne veltui jis vadinamas “pėstininkų oru”. Juk ir priešas šąla, jam irgi už apykaklės lyja”, – sakė kalbinti kariai. Lietus slopina garsą, matomumas prastas, todėl kariams lengviau prislinkti nepastebėtiems.
Atmušę priešo antpuolį, kariai turėjo galimybę bent porą valandų atsikvėpti prieš naktines pratybas – pasalų rengimą. Tačiau kol šildysis ir džiovins pasaloje įmirkusias uniformas, savanoriai nenuobodžiaus – jie klausysis paskaitų. O po to – perdislokacija bei kariniai veiksmai naktį ir paryčiais.
Išsamiau apie karines pratybas – “Gimtajame Rokiškyje”.
