Nuo šalčio ginasi… pelenais
Iš Indijos į Lietuvą atvykęs jogas Sankarnath sako, kad žino, kas yra šaltis ir sniegas. Nemažai laiko gyveno Himalajų kalnuose, kur klimatas labai atšiaurus. Ten sniego taip pat būna. Ten jogai nuo šalčio ginasi išbandyta priemone – išsitrina kūną pelenų košele. Taip uždaromos odos poros ir kūnas tarsi izoliuojamas – nebeatiduoda šilumos aplinkai, kartu apsisaugo nuo išorinio šalčio poveikio. Tai vienas iš natūraliausių ir geriausių metodų.
Be to, svarbu ir individuali žmogaus prigimtis – vieni lengvai pakelia karštį ar šaltį, kiti – sunkiai. Jis pats iš tų, kurie kontrastus pakelia lengvai.
Svarbu ir jogo vidinė nuostata slopinti indrijas, kitaip tariant, jusles. Jas slopinant bereikalingai neeikvojama energija per regą, klausą, skonį, lytėjimą ir kt. Nes tai pagrindiniai dirgikliai, mus siejantys su aplinka. Šie dirgikliai reikalauja daug vidinių resursų, kyla iš vidinio karščio. Kuo mažiau tų dirgiklių, tuo daugiau lieka vidinio karščio, vidinės energijos. Pavyzdžiui, susituokę, šeimas turintys žmonės per jusles išnaudoja daug vidinių resursų, daug vidinio karščio ir jiems lieka mažiau vidinės energijos.
Kaimo namelyje, kuriame įsikūrėme pašnekesiui ir pietums, kūrenosi nedidelė krosnelė, nebuvo šalta, tačiau man su šiltutėliu megztiniu – tikrai ne per šilta. Tuo metu svečias, visą tą laiką sėdėjęs dėvėdamas simbolinę aprangą, nerodė jokių ženklų, kad žvarbtų ir jaustų diskomfortą.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Jis netoli kuosiu kaime kur pas teta troboi ole dėdiene petruliene šone gyvenau pas teta prane petrulyte,ten mano vaikystė tragiška prabėgo,rokiskio rajone
Rokiškio rajone norėtųsi didesnės rasių įvairovės. Pasaulis būtų įdomesnis ir mes, vietiniai, nebūtume tokie konservatyvūs 😉😌
Butent