Gimtasis Rokiškis Aktualijos Išvykos tikslas – sužinoti ir kartu pasidalinti patirtimi su Suomijos mokyklų vadovais

Išvykos tikslas – sužinoti ir kartu pasidalinti patirtimi su Suomijos mokyklų vadovais

Rajono ugdymo įstaigų vadovai lankėsi Suomijoje. Galimybę paviešėti pas užsienio kolegas jiems suteikė „Erasmus+KA2“ strateginių partnerysčių projektas „Rokiškio rajono bendrojo ugdymo mokyklų vadovų kompetencijų tobulinimas per Europos šalies švietimo naudingų praktikų pažinimą ir pritaikymą“.

Publikavo

Nida Šulcienė

2016 21 gruodžio

615

Po mokyklą mokiniai vaikšto be batų – su kojinaitėmis, o pamokų metu klasės aplinka gali būti lengvai keičiama, atsižvelgiant į poreikius

Pagrindinis šios išvykos tikslas – sužinoti ir kartu pasidalinti patirtimi su Suomijos mokyklų vadovais bei mokytojais, kaip yra integruojamos informacinės technologijos į skirtingų pakopų ugdymo procesą. Apie tai, ką sužinojo, maloniai sutiko papasakoti Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas POŠIŪNAS.

Lapkričio mėnesį aštuoni mūsų rajono ugdymo įstaigų vadovai lankėsi Suomijoje pasisemti patirties, kaip informacinės technologijos diegiamos ugdymo procese. Z. Pošiūno asmeninio archyvo nuotr.

– Papasakokite trumpai apie Suomijos švietimo sistemą.

– Jų mokyklų struktūra yra kitokia nei mūsų. Lietuvoje progimnazija yra nuo 1 iki 8 klasės, o pagrindinė mokykla – nuo 1 iki 10 klasės. Suomijoje mokyklą lankyti vaikai pradeda septynerių metų ir pradinis mokymas vyksta nuo 1 iki 6 klasės, kur vaikus moko vienas mokytojas. 7–9 klasės – pagrindinio ugdymo pakopa, kur jau yra dalykinė sistema. Moksleivis, baigęs devintą klasę, eina į aukštesnę vidurinę arba profesinio mokymo mokyklą. Klasėse yra nuo 20 iki 24 mokinių. Net 43 proc. suomių mokinių renkasi profesinį mokslą.

Suomijoje mokslo metai prasideda rugpjūčio viduryje, baigiasi birželio mėnesį.

Ten taip pat yra labai aukšta pagalbos mokiniui sistema – net trijų lygmenų. Tie vaikai, kuriems sunkiai sekasi mokytis, gali išeiti į kitą klasę, kur yra mažesnis krūvis, keliami mažesni uždaviniai. Situacijai pasikeitus, mokinys gali grįžti į savo klasę. Namų darbai suomių vaikams skiriami tik nuo 7 klasės.

– Teko stebėti pamokas, kas labiausiai įsiminė?

– Paprastumas ir racionalumas. Vaikai nėra įsitempę, jeigu mokslai jiems sekasi sunkiau, gali išeiti į kitą klasę. Žinios vertinamos testais maždaug kas aštuonias savaites. Mokytojai su rezultatais supažindina tėvus ir aptaria, ką reikėtų tobulinti, kokius metodus taikyti. Suomijoje taip pat yra 10-ies balų vertinimo sistema, tik 4 balai dar yra neigiamas pažymys.

Dar įdomu tai, kad yra daug virtualių vadovėlių, tačiau mokiniai mieliau renkasi spausdintus leidyklų arba kuria patys. Beje, mokslo metai skirstomi į aštuonis periodus po penkias savaites ir kiekvienam laikotarpiui sudaromas pamokų tvarkaraštis. Kalbant apie egzaminus, tokių, kokie yra Lietuvoje, Suomijoje nėra. Kai vaikui sueina 16 metų, vykdomas vienas standartizuotas testas.

Išsamiau apie tai ketvirtadienio GR

1 iš 3