Eltos nuotr.

Tokia Seimo narių pozicija paaiškėjo antradienį Seimo nariui „socialdarbiečiui“ Juozui Bernatoniui pateikus Seimo rinkimų įstatymo pataisas dėl internetinio balsavimo.

„Matau perspektyvą internetinio balsavimo Lietuvoje“, – vardindamas tokio balsavimo privalumus sakė J. Bernatonis. Pasak jo, pateikta iniciatyva nekeičia rinkimų sistemos, nekeičia kandidatų registravimo tvarkos, nekeičia agitacijos taisyklių. Politiko teigimu, tai būtų papildomas balsavimo būdas. Pasak J. Bernatonio, tuo galėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, didelės  rizikos sveikatai žmonių grupė. Taip pat jeigu prireiktų antrojo balsavimo turo, politiko nuomone, tai taptų svarbia priemone Seimui išrinkti.

Remiantis Estijos pavyzdžiu, J. Bernatonis prognozavo, kad pasinaudoti balsavimu internetu pageidautų apie 20 proc. rinkėjų.

Opozicijoje dirbantys konservatoriai ir liberalai kalbėjo ne tik apie internetinio balsavimo rizikas, bet ir apie trumpą laiką, kuris neleis tokios sistemos įdiegti jau rudenį.

Pasak Seimo nario Simono Gentvilo, liberalai nuosekliai pasisako už internetinio balsavimo įvedimą. Tačiau tokios sistemos įvedimas šiems rinkimams, jo nuomone, būtų neįmanomas, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų procedūrų.

„Sakome „už“, bet registruosime pasiūlymą, kad toks balsavimas būtų galimas tik nuo kitų rinkimų“, – sakė  S. Gentvilas.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma nesupranta, kaip galima teikti tokį esminį rinkimų sistemos pakeitimo siūlymą likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų.

„Esame priėmę bendrą nuostatą, kad tokie keitimai likus mažiau nei pusei metų iki rinkimų negalimi. (…) Per trumpą laiką saugių patikimų sistemų nesukursi“, – mano jis.

Ar  galima per tokį trumpą laiką techniškai ir saugiau tai įgyvendinti, suabejojo ir konservatorius Edmundas Pupinis.

Antradienį Seimo rinkimų įstatymo pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 69 Seimo nariai, 15 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Po svarstymo komitetuose Seimo rinkimų įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš birželio 30 d.

Jei Seimas pritartų, balsuoti internetu būtų galima nuo paskutinio antradienio iki rinkimų dienos 9 valandos iki paskutinio ketvirtadienio iki rinkimų dienos 22 valandos.

Visi balsavimo elektroniniame biuletenyje veiksmai būtų vykdomi tik rinkėjo balsavimo įrenginyje, informacija apie rinkėjo atliktus veiksmus balsuojant elektroniniame biuletenyje rinkėjo balsavimo įrenginyje neturėtų būti išsaugoma ar perduodama į internetą.

Projektas numato, kad duomenys apie rinkėjo balsavimą internetu turi būti prieinami Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkėjo apygardos ir apylinkių rinkimų komisijų nariams bei rinkėjui apie save.

Seimo rinkimų įstatymo pataisos numato, kad elektroninių biuletenių grupės būtų perkeliamos į dešifravimo įrenginį. Pagal projektą, į dešifravimo įrenginį perkeliami biuleteniai negali turėti identifikavimo su rinkėjų tapatybe ar jų elektroninio balsavimo paketais ryšį nustatančių elementų. Tik po to, kai biuletenių grupės perkeltos į dešifravimo įrenginį, iš saugyklos būtų paimamas dešifravimo raktas ir pradedamas elektroninių biuletenių dešifravimas.

Dešifruoti elektroniniai biuleteniai iš dešifravimo įrenginio būtų perkeliami į elektroninių biuletenių skaičiavimo įrenginį.

Įstatymo pataisos numato, kad VRK privalo pasirūpinti, kad niekam nebūtų atskleidžiamas dešifravimo raktas, kuris kartu su elektroninės balsadėžės turiniu būtų sunaikinamas naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie