Indų planai investuoti Rokiškyje sukėlė abejonių: nėra net dujų, o meras dairėsi slaptos kameros

Rokiškio nepavadinsi idealiausia vieta Lietuvoje stambioms investicijoms – toli nuo pagrindinių energetinių ir transporto mazgų. Daugybę priežasčių, kodėl į Rokiškį didelės investicijos negalėtų ateiti, vardija ir patys rajono gyventojai: čia nėra laisvosios ekonomikos zonos, netgi dujotiekis neatvestas. ESO duomenimis, norint papildomų elektros pajėgumų, tektų investuoti į transformatorių pastotę. Analitikams kyla abejonių, ar šiems investuotojams apsimokėtų plėstis iš šalies, kurioje vidutinės gyventojų pajamos siekia apie 670 JAV dolerių per metus, arba apie 56 eurus per mėnesį. Be to, šiuo metu drabužių iš tekstilės gaminių muitas į ES tesiekia apie 12 proc., o Indijoje tekstilės gamyklos gauna išskirtines lengvatas.

Ūkio ministerija išsigynė

Anksčiau BNS skelbė, kad memorandumą pasirašė ir Ūkio ministerija, tačiau Ūkio ministerija to ginasi – 15min ji informavo, kad Rokiškio susitarime nedalyvavo. Su šiais investuotojais Ūkio ministerija pasirašė atskirą ketinimų protokolą dėl investicijų, tačiau jis su Rokiškiu nesusijęs ir yra neįpareigojantis.

Daug abejonių kelia Indijos bendrovių finansinės galimybės čia investuoti tokiomis apimtimis, apie kurias paskelbta. 15min pakalbintas meras Antanas Vagonis jau kalba apie perpus mažesnes sumas, nei buvo paskelbta anksčiau – esą memorandume įrašyta suma nesiekia 100 mln. eurų, be to, šis dokumentas nėra įpareigojantis. Viena iš paskelbtų investuotojų kotiruojama biržoje ir jos finansai vieši – laisvų pinigų ji neturi, tačiau turi daug skolų. Biržoje visa bendrovė verta perpus mažiau nei suma, kurią žadama investuoti Rokiškyje. O kita įmonė, žadanti atidaryti skardinių gamyklą, apskritai apsiausta paslapties šydu, jos finansinės galimybės nėra aiškios. 15min pradėjus domėtis paaiškėjo, kad iš tiesų ji verčiasi keraminių plytelių gamyba Indijoje, o pigiose internetinėse svetainėse savo gaminius pristato naudodama „pasiskolintas“ nuotraukas.

Kyla ir daugiau abejonių. Skelbiama, kad investuotoją atvedė Indijos prekybos rūmai. Tokia asociacija anglišku pavadinimu „Indian Chamber of commerce“ Lietuvoje įsteigta vos prieš mėnesį – rugsėjo 6 dieną, nurodo Registrų centras. Jos vienintelė darbuotoja – prezidentė Alina Adomaitytė. Ji pati tikina, kad planai realūs ir Indijos investuotojai nusiteikę rimtai.

Pažadas – 97 milijonai, sąskaitoje – 300 tūkstančių

Pirmoji Indijos investuotoja – „SVP Global Ventures“, dar kitaip žinoma kaip „Pittie Group“. Tai Bombėjaus biržoje kotiruojama įmonė. Visus savo finansinius duomenis grupė pateikia viešai rupijomis. Bendrovės vertė rinkoje, arba vadinamoji kapitalizacija, siekia 47 mln. eurų. Tai reiškia, kad maždaug už tokią sumą, jei kaina nesikeistų, būtų galima nupirkti visas kompanijos akcijas. Tačiau pranešta, kad į tekstilės gamyklą Rokiškyje ji ketina investuoti 97 mln. Eur ir joje įdarbinti 1500 darbuotojų. Mažas finansines grupės galimybes atskleidžia įmonės finansinė ataskaita. Vertinant tik kontroliuojančiąją bendrovę, matyti, kad daug likvidaus turto ji neturi – dar šiemet kovo pabaigoje įmonės sąskaitose bankuose ir kitais pinigais tebuvo 380 tūkst. eurų. Akcininkų nuosavybė siekia 2,82 mln. eurų, o skolos – 26,4 mln. eurų, tokius duomenis už 2018 m. kovo 31 d. pasibaigusius finansinius metus pateikia bendrovė.

Daugiau pajėgumų turi grupės valdomos įmonės, tačiau ir jos nežarsto perteklinių lėšų. Bendras buhalterinis grupės turtas siekia 273 milijonus eurų, iš jo daugiau nei 200 milijonų eurų sudaro skolos, o akcininkų nuosavybė – 68,6 mln. eurų. Bankuose ir grynaisiais laikoma apie 4 milijonus eurų. Visos grupės valdomos įmonės kartu sudėjus, per finansinius metus iki kovo 31 d., gavo 302 mln. eurų konsoliduotų pajamų, uždirbo 8 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno.

Tačiau kartą net ir turėdama tokią finansinę struktūrą, „SVP Global Ventures“ jau sugebėjo plėstis, nuo 2016 m. jos turtas išaugęs kone dvigubai.

Verpalus gaminanti įmonė ambicingus plėtros planus įgyvendina Omane – čia stato 300 milijonų JAV dolerių vertės gamyklą. Skelbiama gamyklos vertė taip pat viršija visą grupės valdomą turtą. Vienoje iš didžiausių „SVP Global Ventures“ gamyklų Radžasthane, Indijoje, dirba 1200 žmonių, kurie prižiūri 150 tūkst. verpsčių, tokia gamykla, skelbiama, kainavo apie 90 mln. eurų. Įmonė investuotojams skirtoje prezentacijoje nurodo, kad Indijoje kompensuojama 100 proc. elektros kainos, įmonė atgauna 60 proc. sumokėto PVM, gauna 6+3 proc. valstybinę subsidiją, be to, 2 proc. palūkanų subsidiją įrangos atnaujinimui. Nurodoma, kad 67,6 proc. šios bendrovės akcijų savininkė – „Scenario Communications Limited“.

Į skardinių gamyklą investuotų plytelių gamintoja

Kitas investuotojas, apie kurį paskelbta – Dubajuje įregistruota „Elegant Industries“. Ji nėra kotiruojama biržoje, todėl jos finansinės ataskaitos nėra viešos. 15min netgi jos interneto svetainės neatrado, o viešai nurodomas biuro adresas – pašto dėžutė. Verslo duomenų analitikos įmonė „D&B Hoovers“ vertina, kad „Elegant Industries“ pajamos per metus tesiekia apie 5,4 milijono JAV dolerių. Ši bendrovė Lietuvoje žadėjo statyti 95 mln. Eur vertės skardinių gamyklą, „Elegant Industries“ sukurtų apie 200 naujų darbo vietų. 15min pradėjus domėtis šiuo investuotoju, jį atvedusi A.Adomaitytė paaiškino, kad iš tiesų verslo pagrindas yra visai ne Dubajuje steigta bendrovė, o keramikos verslas Omane – „Oman Porcelain Company SAO“. Jos interneto svetainėje pirmiausia į akis krenta tai, kad ji itin paprasta, o joje ir skrajutėse naudojamos nuotraukos – „pasiskolintos internete“. Nuotraukos dubliuojasi su Lenkijos NT skelbimų svetaine, Australijos keraminių plytelių pardavėjais ar įprastais archyvais internete, o dalis nuotraukų yra pakeistos – išklotos plytelėmis kompiuterinėmis programomis.

Neoriginalios nuotraukos dedamos ir socialiniame tinkle „Facebook“, tik čia bendrovė itin neaktyvi – yra tik keli įrašai, atlikti prieš kelerius metus.

Nuotraukų panašumai 15min atvedė ir į Indiją – čia veikia kelios keramikos bendrovės, veikiančios pavadinimu „Shell & Pearl“, kurios taip pat naudoja analogiškus nuotraukų dublikatus, o jų vadovas – tas pats.

Įmonių vadovu pristatomas Indijos verslininkas Prafullas Gattani – būtent su juo ir buvo pasirašomi memorandumai Lietuvoje.

„Google Maps“ iš tiesų Indijoje atranda gamyklą, kuri veikia „Shell & Pearl“ vardu, o Omane taip atrandama „Oman Porcelain“ paženklinta gamykla.

Išsakė abejones

SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad naujų investuotojų komunikacija yra keista. „Pastarųjų metų investicijos Lietuvoje buvo koordinuojamos „Investuok Lietuvoje“, tad labai keista, kad dabar „Investuok Lietuvoje“ nedalyvavo ir neteikė paramos Rokiškio merui apie šią investiciją. Galbūt tai nėra šiaip sau ir slepia kažkokį nepasitikėjimą ar susipriešinimą“, – svarstė T.Povilauskas.

Anot jo, vien pasikliauti finansiniais rezultatais nereikėtų – Indijoje tekstilės kompanija jau yra atlikusi panašaus dydžio investicijų, tačiau ten jos gauna ir daugiau lengvatų. „Reiktų įsigilinti, ar apskritai verslui būtų logiška Lietuvoje gaminti siūlus, tačiau aš nesu medvilnės rinkos ekspertas“, – trūktelėjo pečiais T.Povilauskas.

„Investuok Lietuvoje“ Indijos bendrovių planus vadina „optimistiškais“. „Indijos įmonių skelbiami planai yra optimistiški, o vertinti jų įgyvendinamumo kol kas negalime, nes trūksta informacijos. „Investuok Lietuvoje“ veiklos principas – maksimaliai padėti potencialiam investuotojui įsisteigti, pradiniuose etapuose nevertinant finansinio projekto pagrindo. Minimų projektų pradiniai duomenys kol kas palieka dar daug neatsakytų klausimų“, – teigiama 15min pateiktame komentare.

„Investuok Lietuvoje“ paaiškino, kad agentūra praneša apie tas investicijas, kurios pasiekė finalinį etapą – kai sprendimas investuoti į šalį jau yra priimtas, pasirašyta sutartis dėl patalpų/sklypo nuomos ir atlikti kiti veiksmai.

„Konkrečiai su šiomis įmonėmis bendravimą pradėjome gana neseniai, mus supažindino konsultantai. Iki šiol turėjome tik keletą susitikimų, vis dar gilinamės į projektą. Savo ruožtu rekomenduojame įmonėms ir institucijoms neviešinti projekto planų pradinėse projekto fazėse, tačiau galutinis sprendimas pasiskelbti yra priimamas kliento arba su juo dirbančių konsultantų“, – teigiama komentare. „Investuok Lietuvoje“ neturi duomenų, koks galėtų būti finansavimo modelis ar kapitalo kilmė.

Rokiškio verslininkas: čia gali būti viešųjų ryšių akcija

Smulkus Rokiškio verslininkas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų minima, smarkiai abejojo grandioziniais Indijos investuotojų planais. „Artėja rinkimai, visiškai tikėtina, kad čia nupirkti indai ir tiek. Bet iš tiesų čia niekas nieko nežino, kiek tai pagrįsta. Čia Rokiškyje net dujotiekio nėra, tai apie kokius ėjimus gali būti kalba? Nėra laisvosios ekonominės zonos. Tai jie statys gamyklą ten, kur dujų nėra? O geležinkelis, taip, yra“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, visiems jau puikiai žinoma kaimyninių Biržų istorija, kur apie didžiulius investuotojus paskelbęs meras Valdemaras Valkiūnas vėliau laimėjo rinkimus. 2014-ųjų pabaigoje buvo skelbiama, esą Biržuose iki 500 milijonų JAV dolerių investuos Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei Bahreino investicinių fondų konsorciumas, o miestas taps kurortu. Tačiau šie investuotojai po rinkimų taip ir neatėjo. O V.Valkūnas tapo meru.

Rokiškio meras įvardijo perpus mažesnę sumą

Rokiškio meras Antanas Vagonis 15min patikino, kad memorandume įrašyta suma yra perpus mažesnė, nei skelbta anksčiau – 98 milijonai eurų. Jis taip pat neslėpė abejonių dėl investuotojų – pasirašydamas memorandumą galvojo, kad jį filmuoja „slapta kamera“. „Ketinimų protokolas buvo pasirašytas 98 milijonams eurų. Nežinau, kaip ir komentuoti. Iš tiesų tas pasirašymas ir įvyko būtent dėl to, kad nurodytos labai didelės sumos. Kai prasidėjo derybos ir tie žmonės, investuotojai, apžiūrinėjo sklypus, jie nebuvo užsiminę apie tokias dideles sumas. Jie klausinėjosi dėl elektros, dėl vandens, investicijų“, – sako A.Vagonis.

Jis paaiškino, kad dominantis žemės sklypas – buvęs Rokiškio oro uostas. Meras tikino, kad jo darbas – nuolat ieškoti įvairiausių investuotojų, ir tai ne vieninteliai investuotojai, su kuriais kalbamasi. „Galbūt šis projektas pasibaigs tik ketinimų protokolo pasirašymu, nes, na, tikrai didelės sumos ir gana rimti reikalai. Žinote, norėjosi tokius dalykus užtvirtinti“, – aiškina A.Vagonis. Jis grindė, kad Rokiškyje jau veikia stambios pramonės įmonės, 3 mašinų gamyklos, virvių gamykla, aliejaus, sūrio, alkoholio gamybos įmonės, veikia profesinio lavinimo mokykla.

„Turėdamas tuos svertus aš visur ir mėtau lasą, kad pritrauktume investuotojų. Ir aš lygiai taip pat, kada prasidėjo tos derybos, gana skeptiškai žiūrėjau į tai. Derybų metu buvo ir toks atvejis, kai pradėjome kalbėti – ar nėra čia taip, kad filmuoja kameros ir tuoj išeis operatorius ir pasakys, kad mes čia pajuokavome“, – sako meras. Abejoti investicijomis, anot A.Vagonio, ne mero darbas – tam yra specialistai, tarnybos, institucijos. „Aš pradžioje, tą šeštadienį, kada jie atvažiavo apžiūrėti žemių, netgi nebuvau jų priimti. Aš paprašiau Architektūros skyriaus ir vieno verslininko iš virvių gamyklos, kad juos priimtų. Pats buvau Jelgavoje. Susitarėme, kad susitiksime Rygoje, kur jie pasakys savo sprendimą“, – dėstė aplinkybes A.Vagonis.

Jis patikino, kad investuotojai iš Indijos nėra viešųjų ryšių akcija. Tiesa, socialiniame tinkle „Facebook“ meras skubėjo dalintis visomis pasirodžiusiomis žinutėmis apie indų investuotojus. „Čia visi tie veiksmai nėra tik viešieji ryšiai, taip yra dėl to, kad aš nenoriu nieko daryti slapčia, kad vėliau kas išlįstų. Žinote, viešumas yra pati geriausia ir pati saugiausia demokratijos forma, kuri yra sugalvota“, – sako A.Vagonis. ESO viešais duomenimis, laisva Rokiškio transformatorių pastotės galia – vos 230 kilovato. Tiek pakaktų maždaug 50 šeimų.

„Kalbėjomės ir su ESO, ir su nuotekomis, kiek reikia pajėgumų, čia viskas kaip ir kiekvienam versle, viskas yra sprendžiama. Mes turime trejų metų laikotarpį, per kurį galima viską padaryti. Gamtinių dujų, žinoma, mes neatsivesime, mes iš karto kalbėjomės apie dujas. Bet šiuo metu galima rasti sprendimą su suspaustomis dujomis. Kaip žinote, Klaipėdos dujų terminalas netgi teikia tokias paslaugas“, – sako meras. ESO patvirtino, kad artimiausiu metu planuojama susitikti su Indijos kompanijų atstovais ir išsiaiškinti jų poreikį elektros galiai, aptarti konkrečias vietas.

A. Adomaitytė: tai realūs planai su realiomis galimybėmis

Memorandumą kartu su Rokiškio meru ir Indijos investuotojais pasirašiusi naujai įkurtos asociacijos vadovė A.Adomaitytė patikina, kad indų planai realūs. „Jei tokių planų jie neturėtų, čia neitų, nepasirašinėtų su Vyriausybe sutarčių. Dar noriu priminti, kad tai grupė kompanijų, kurios investuotų kartu, ne atskirai. Bendrai investicijos siektų apie 195 mln. eurų. Jų gamyklos jau veikia Omane, JAE ir Indijoje, jūs neturite visų duomenų“, – sako A.Adomaitytė.

Pasak jos, investuotojas P.Gattani valdo 5 gamyklas minėtose valstybėse – visos jos atskiros kompanijos ir „turi pakankamai kapitalo tokį projektą finansuoti“. Būtent „Elegant Industries“, anot jos, valdo kitas verslininko bendroves.

„Šiuo metu jie stato dar dvi naujas gamyklas Omane, ten irgi apie 100 mln. eurų viena gamykla. Tokia yra standartinė gamykla, kur jie plečiasi – tam jie turi finansinių išteklių“, – sako A.Adomaitytė

Anot jos, tai, kad Indijos kompanijos jau atvažiuoja, reiškia, kad „kapitalas yra suplanuotas ir suformuotas“. O ketinimų protokolo pasirašymas, anot jos, reikš, kad dabar kartu su „Investuok Lietuvoje“ bus tikrinamos galimybės konkrečiose vietose, ne tik Rokiškyje – antra galima vietovė yra Klaipėdos LEZ. „Kol pirma plyta neįkasta, norime kuo mažiau informacijos atskleisti į viešumą“, – į detales nesileido A.Adomaitytė. Ji tikino, kad būdama lietuve pati nori padėti Rokiškio kraštui atsigauti, ir Indijos investicijos tam būtų realus šansas.

Rokiškyje rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo registruota 2119 bedarbių, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Ernestas Naprys

Šaltinis: 15min