Neįtikėtina, ką galima pamatyti per tris dienas
Viskas priklauso nuo to, kaip ir ką susiplanuoji. Jeigu gerai atlieki namų darbus, per tris dienas gali pamatyti daug. Pasirinkę maršrutą Ryga–Stokholmas–Ryga, per tris dienas aplankėme dvi sostines ir jų senamiesčius, pėsčiomis nukeliavę ne vieną kilometrą, laive puikiai leidome laiką, pramogavome, stebėjome Azijos cirko pasirodymą, mėgavomės praslenkančių vaizdų meditacija, skanavome žuvies, jūros gėrybių ir dar spėjome išsimiegoti.
Kruizus Baltijos jūra organizuoja tarptautinė laivybos kompanija „Tallink“, įkurta estų. Bendrovei priklauso 18 laivų, plaukiančių šešiais skirtingais maršrutais. Rygos–Stokholmo maršrutu „Tallink“ laivai kursuoja jau dvylika metų ir gabena ne tik keleivius, bet ir jų transporto priemones, krovinius.
Vienas iš dviejų šiuo maršrutu kursuojančių „Tallink“ laivų „Isabelle“ iš Rygos uosto penktadienį išplaukia 17.30 val. Iš Rokiškio iki Rygos yra apie 160 km – automobiliu uostą galima pasiekti per 2,5 val. ir jį ten pat mokamoje aikštelėje palikti. Mokestis – 24 eurai.
Be abejo, galima ieškoti kitokių galimybių. Tiesioginių autobusų iš Rokiškio į Latvijos sostinę nėra. Galima važiuoti autobusu iki Panevėžio – iš ten į Rygą kursuoja ne vienas autobusas. Bet tai mažiau patogu ir labai reikia derinti autobusų tvarkaraščius.
„Isabelle“ Stokholmą pasiekia šeštadienį iš ryto 10.30 val., o atgal į Latvijos sostinę išplaukia 17 val. ir Rygos uoste prisišvartuoja iš ryto 11 val. Pažinčiai su Stokholmu tėra penkios valandos, todėl reikia gerai susiplanuoti, kaip kuo racionaliausiai jas išnaudoti. Grįžus į Rygą yra puiki galimybė visą sekmadienį praleisti šiame mieste, nes senamiestis nuo uosto – visai netoli ir jame tikrai yra ką veikti.
Saulės stoką maskuoja paprasta gudrybė
Stokholme mus pasitiko „Tallink“ bendrovės atstovė Kotryna Lužeckienė, su vyru Švedijos sostinėje gyvenanti daugiau kaip pusmetį.
Pasak jos, mums pasisekė, nes oras tądien buvo kaip reta saulėtas ir dvelkė pavasariu – vos ne pirma tokia giedra diena šiemet Stokholme. Švedijoje saulėtų dienų dar mažiau nei pas mus, lyja dar dažniau, tačiau pilkumos padeda išvengti labai paprasta gudrybė – dauguma namų dažomi gelsvais atspalviais, o gatvelėse akį džiugina loveliuose žydintys geltonieji narcizai.
Švedijos sostinę neblogai pažįstanti lietuvė mums pasiūlė pasinaudoti geru oru ir pėsčiomis apeiti Stokholmo senamiestį, užsukti į kavinukes, užlipti į apžvalgos bokštą ir pasigrožėti miesto panoramomis iš aukštai. Juk jokia paslaptis, kad vaikščiodamas pėsčiomis geriausiai ir greičiausiai susipažįsti su miestu.
Metro – tikras muziejus
Į Stokholmo senamiestį Gamla Staną iš uosto nusprendėme vykti metro, nes buvome girdėję, kad jis čia ypatingas. Viešojo transporto bilietus nusipirkome dar laive – už du teko sumokėti daugiau kaip devynis eurus, vienas bilietas galioja 75 min., tačiau su tuo pačiu turi teisę važiuoti bet kokiu viešuoju transportu: metro, autobusu, kateriu.
Stokholmo viešojo transporto sistema tikrai išskirtinė. K. Lužeckienė sakė, kad
autobusu ar metro galima nusigauti bet kur ir labai greitai – neprireikia laukti ilgiau nei kelias minutes. Gal dėl gerai išvystytos viešojo transporto sistemos, o gal ir dėl sąmoningumo švedai mieliau naudojasi ja nei automobiliais. Arba sėda ant dviračių. Tiesa sakant, mieste tą gali pajusti – automobilių srautų beveik nėra, stebėtinai švarus oras ir kvapo negniaužia išmetamosios dujos.
Be to, Stokholmo metro yra ką pamatyti – tai tikras muziejus. Jo ilgis – 110 km. Beveik 90 iš 100 šio miesto metro stočių puošia daugiau nei 150 menininkų skulptūrų, mozaikų, tapybos darbų, instaliacijų, graviūrų.
Miestas ant salų
Stokholmas – ne tik didžiausias Švedijos, bet visos Skandinavijos miestas, didelis jūrų uostas. Gražūs pastatai, nepakartojamas senamiestis, žalios erdvės ir vanduo – daug kas Stokholmą vadina Šiaurės Venecija ir viena gražiausių sostinių pasaulyje.
Miestas išsidėstęs ant 14 salų, kurias jungia 57 tiltai. Stokholmas skaičiuoja daugiau nei 750 metų istorijos, todėl išties turi ką pasiūlyti čia apsilankiusiajam. Pasaulinio lygio muziejai, vienas geriausiai pasaulyje išsilaikiusių viduramžių senamiesčių su vingiuotomis gatvelėmis, daugybė parduotuvių, antikvariatų, meno galerijų ir, žinoma, kavinių.
Kotryna mus nusivedė į vieną iš tokių kavinių, įsikūrusių prie pat vandens, ir pasiūlė būtinai paragauti tikrų švediškų bandelių. Sako, žiemą svaigus karštų bandelių kvapas nosį kutena jau iš toli. Iš tiesų, bandelės labai gardžios.
O lauktuvėms pasiūlė nusipirkti kavos – ji pigesnė nei Lietuvoje. Pusės kilogramo pakuotė kainuoja 3,75 euro. Taigi palyginkite.
Net būstą nuomai sunku surasti
Kol klaidžiojome žavingomis senamiesčio gatvelėmis ir smalsiai dairėmės aplink, Kotryna mums pasakojo apie savo gyvenimą Švedijoje. Iš Utenos kilusi jauna moteris su vyru sėkmingai buvo įsikūrusi Vilniuje, kopdami karjeros laiptais atsidūrė Rygoje, praleidusi ten metus šeima sulaukė pasiūlymo dirbti Stokholme. Čia turi gerus darbus ir gerų perspektyvų, net nuomojamą butą vyrui surado darbdavys. O tai didelis dalykas, nes Stokholme būsto problema labai aktuali. Pasirodo, net norintieji nusipirkti būstą turi laukti eilėje – jo čia labai trūksta ir jis labai brangus, ypač centre. Nuoma – irgi brangi ir priklauso nuo vietos: priemiesčiuose gali išsinuomoti ir už 600 eurų, o kuo arčiau centro, tuo brangiau – centre nuomos kaina kyla iki kelių tūkstančių eurų.
Kalba sunki, bet sąlygos ją išmokti – puikios
Kotryna sakė, kad kol kas jie su vyru Stokholme jaučiasi svetimi, nes nemoka švedų kalbos, o ir šiaip švedai, labai draugiški ir paslaugūs, nėra linkę leistis į artimas draugystes, ypač su svetimtaučiais.
Dabar Kotryna su vyru intensyviai mokosi švedų kalbos. Kursai – nemokami, tačiau, jos nuomone, švedų kalba sunki, nors tai jau ketvirta svetima kalba, kurią moteris kremta. Anglų, rusų, latvių kalbų išmokti buvo kur kas lengviau. Pasak Kotrynos, švedai yra parengę emigrantų integracijos specialias programas – skiria žmogų, su kuriuo susitikinėji, kalbi tik švediškai, lankai teatrus, koncertus, kiną. Žodžiu, jis padeda emigrantams lengviau integruotis į švedų visuomenę. Visa tai, net bilietai į teatrus ar koncertus, – nemokamai.
Švedams laisvalaikis – šventas dalykas
Kotryna pasakojo, kad švedų ir lietuvių požiūris į darbą labai skiriasi. Švedai į darbą gali vėluoti net pora valandų ir stebisi, jei turi pasiaiškinti kodėl. Pasitaiko net, mūsų akimis žiūrint, kurioziškų atvejų. Tarkim, su vaikinu išsiskyrusi mergina savo vadovo paprašo leisti jai kurį laiką neiti į darbą, nes emociškai ji jaučiasi blogai.
Švedai niekada nedirba viršvalandžių, o savaitgaliais – jokiu būdu, nes laisvalaikis jiems šventas dalykas. Jį švedai išnaudoja laiką aktyviai leisdami gamtoje – vaikščiodami su šiaurietiškomis lazdomis, slidinėdami, čiuožinėdami ir t. t.
Gal todėl čia ypač populiarūs darželiai, kuriuose vaikai, nesvarbu koks oras, visą dieną aktyviai leidžia lauke.
Kiekvieno švedo svajonė – iki pensijos įsigyti vasarnamį vienoje iš salelių, į kurias gali patekti tik vandeniu, kateriu. Plaukdami Stokholmo link, matėme saleles, nusėtas įvairaus dydžio namukais.
Ką verta pamatyti
Klajojant po Stokholmo senamiestį Gamla Staną, verta aplankyti rotušę (Stockholm City Hall), užlipti į bokštą ir pasigrožėti fantastiška panorama. Gamla Stane taip pat yra Karališkieji rūmai ir Stokholmo katedra.
Žalioji Djurgården sala yra miesto atrakcijų centras. Čia verta apžiūrėti jūrų laivyno „Vaza“ liekanas ar Astridos Lindgren Pepės Ilgakojinės namelį. Pasirodo, „Vaza“ – labiausiai lankomas muziejus visoje Skandinavijoje. „Vaza“ – tai XVII a. pastatytas laivas, turėjęs tapti Švedijos karo laivyno flagmanu, bet tragiškai nuskendęs tuomet, kai vos pajudėjo į pirmąją savo kelionę. Muziejuje galima iš arti apžiūrėti vienintelį taip gerai išsilaikiusį XVII a. laivą, kada nors iškeltą po katastrofos.
Verta aplankyti hipių laikų dievaičių ABBA muziejų. Visame muziejuje skamba žymiausios šios grupės dainos, gausu lankytojus įtraukiančių pramogų.
Turint laiko verta užsukti į Skanseną – muziejų po atviru dangumi. Tai pirmasis tokio tipo muziejus pasaulyje, įkurtas 1891 m. Muziejus – tarsi sumažintas Švedijos variantas, kuriame yra per pusantro šimto įvairų šio krašto laikmetį menančių namų ir sodybų. Čia vyksta įvairios mugės ir amatų šventės, puikiai organizuotos vaikų pramogos, veikia atrakcionų parkas ir akvariumas.
Detalės apie kruizinius laivus ir maršrutus
Puikiai praleidę dieną Stokholme, grįžome į svetingąjį keltą „Isabelle“, kuris į Rygą pajudėjo 17 val. Po vakarienės mums buvo suteikta galimybė apsilankyti kapitono kajutėje, kur sužinojome daug įdomių detalių apie kruizinius laivus ir maršrutus.
Pavyzdžiui, keltas „Isabelle“ vienam maršrutui išnaudoja 17 t kuro. Beje, „Tallink“ bendrovė per metus savo kruizinių laivų kurui iš viso išleidžia per 75 mln. eurų.
Iš viso „Tallink“ bendrovėje dirba per 7 500 darbuotojų. Visas pagrindines vadovaujamas pareigas ina estai – taip yra visose estų įkurtose bendrovėse. Žemesniųjų vadovų postus gali užimti ir kitų tautybių žmonės.
Pats seniausias „Tallink“ maršrutas – Talinas–Helsinkis – pradėjo veikti maždaug prieš 28 metus. Tai ir pelningiausia bei populiariausia bendrovės kruizinė linija.
Sakoma, į kruizus sunkiausia patekti per šventes – Naujuosius metus, Kalėdas, Jonines ir pan., tad užsisakyti vietą vertėtų prieš metus.
Kelto „Isabelle“ patogumai
„Isabelle“ – tai Kroatijoje 1991 m. statytas laivas, kasmet atnaujinamas ir galintis talpinti iki 2 500 keleivių. Laivas turi 11 aukštų ir 662 kajutes. Keleiviai gali pasirinkti liukso, A, B, C ir specialiąsias kajutes, kuriose patogiai apsistos nuo vieno iki keturių asmenų. Yra kajučių keliaujantiesiems su naminiais gyvūnais, yra įrengtų alergiškiems žmonėms.
Kelte „Isabelle“ daug restoranų, barų, pramogų, parduotuvių. Maistas – išskirtinai puikus ir kokybiškas, siūloma daug žuvies ir jūros gėrybių. Įrengtos saunos, grožio salonai, vaikų žaidimų kambarys.
Ryga: senamiestis, latviški butikai, žuvų turgus
Grįžę iš Stokholmo sekmadienį nusprendėme praleisti Rygoje. Per daug nesiplečiant, verta atkreipti dėmesį į tai, kad automobilio aikštelės palei upę prie pat senamiesčio sekmadieniais nemokamos.
Klajodami po Rygos senamiestį, užsukome į žavią kavinukę – kava ir saldumynai buvo nuostabūs. Atkreipėme dėmesį į stilingus senamiesčio butikus ir maloniai nustebome, kad juose siūlomi latvių gamintojų, o ne užsienio prekiniai ženklai. Sužavėjo latviški vilnos ir lino gaminiai, o latviškas prekių ženklas „Hobbywool“ vertas atskiros temos, nes vien tautiniais raštais išmegztų pirštinių įvairovė ir pateikimas paliko nepamirštamą įspūdį. Kaip ir tautiniam paveldui priskiriamų latviškų alkoholinių gėrimų parduotuvėlė – taip pateikti produktus – menas. Beje, joje prekiaujama ir latviška klevų sula – po pusantro euro už litrą.
Galiausiai apsilankėme žuvų turguje ir su neblogu grobiu pasukome automobilio link. Beje, turguje matėme prekiaujant vietine samane – lyg ir du litrai už 60 eurų.
Vakare, galima sakyti, vos ne tuščiu keliu grįžome į Rokiškį. Šią savaitgalio idėją įvertinome puikiai.
Reklama: terralogistics.lt
Reklama: Visos pramogos laivais – www.laivo-nuoma.lt
sveiki, o kelto kainos kokios buvo? is kur pirkot bilietus?