blank
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

„Posėdyje mes konstatavome, kad darbai yra padaryti. (…) Visuose ruožuose, kuriuose turėjo būti nutiesta koncertina, pastatyta nauja tvora arba atnaujinta sena tvora darbai yra atlikti 100 proc. ir dabar yra likę tik tam tikri defektų šalinimo arba dokumentų sutvarkymo darbai“, – Vyriausybėje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

„Šiandieną galiu pasidžiaugti ir padėkoti projekto vykdytojams, kad projektas buvo padarytas ir laiku, ir už numatytą biudžetą“, – akcentavo ji.

Visgi premjerė atkreipia dėmesį, kad pasienyje su Baltarusija pastatytas fizinis barjeras nėra absoliuti valstybės apsauga nuo nelegalios migracijos.

„Tokių barjerų galbūt ir būtų, bet jų kaina, matyt, kad būtų tokia, jog nežinau, ar racionalu ją mokėti. Juolab, kad saugant valstybės sieną veikia keletas veiksnių: tiek fizinis užtvaras, tiek kitos priemonės, tarp kurių pabrėžčiau stebėjimo priemonių ir kitų IT sistemų svarbą. Ir dabar būtent šis darbas iki metų pabaigos bus vykdomas pagreitinta tvarka, kai jau sunkioji technika nebetrukdys pasienyje tų darbų tęsti“, – pabrėžė I. Šimonytė.

„EPSO-G“ infrastruktūros direktorius: statant fizinį barjerą kilo nemažai iššūkių

Savo ruožtu projektą vykdančios bendrovės „EPSO-G“ infrastruktūros direktorius Tomas Varneckas akcentavo, kad fizinio barjero statybos pasienyje buvo nelengva užduotis, nuolat tekdavo spręsti įvarius iššūkius.

„Paprasta tikrai nebuvo visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, pradedant projekto pradžia ir iki paskutinės akimirkos. Kiekvieną mėnesį turėjome po siurprizą, o kartais ir po kelis. Ir juos reikėdavo spręsti“, – sakė T. Varneckas.

„Buvo akimirkų, kai rudenį turėjome statybinių medžiagų tiekimo sutrikimus. Tokių kiekių koncertinos tvoros Europoje vienu metu iki tol niekas neužsakinėdavo, elementariai tokiais kiekiais niekas negamino. Žiemą turėjome problemų su įšalu, kai buvo sudėtinga statyti įšalusią žemę. Pavasarį turėjome problemų su patvinusiomis pelkėms, ežerais ir upėmis. O vasarą dabar kankina karštis“, – atkreipė dėmesį jis.

Statybų piko metu, pasak „EPSO-G“ infrastruktūros direktoriaus, prie fizinio barjero statybų dirbo iki 900.

ELTA primena, kad projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“ pranešė, kad savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras.

Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.

Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.

blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: