Geriau „pasitikti“ namų išorėje
Atitinkamose parduotuvėse galima įsigyti graužikams naikinti skirtų pelėkautų ir nuodų. Pardavėjos sako jau spalio pradžioje pajutusios gyventojų susidomėjimą šiomis prekėmis. „Perka kaip duoną, kartais vos spėjame užsakinėti“, – komentavo vienoje parduotuvėje. Žmonėms dažniausiai iškyla klausimų, kokius preparatus rinktis?
Vilniuje įsikūrusios dezinfekcijos paslaugas teikiančios įmonės specialistas Petras Lastauskas pakomentavo: „Lipnių gaudyklių būna kelių dydžių, jos tinka ir pelėms, ir žiurkėms. Jos dedamos patalpose, kuriose yra maisto produktų. Birūs nuodai grūdų pagrindu naudojami smulkiems graužikams. Juos reikėtų berti net keliose vietose. Dar naudojami „saldainiukai“. Jie tinka tiek smulkesniems, tiek stambesniems graužikams.“ Taip pat rekomendavo statyti specialias nuodų stoteles namų išorėje – pasimaitinę lauke, kenkėjai nesibraus į patalpas. Tik nepatartina to daryti, jei po kiemą laksto naminiai gyvūnai ar maži vaikai.
Įkliuvo pelė – gauni SMS
Specialistai prognozuoja, kad ateityje cheminiai nuodai bus labai griežtai reglamentuojami, nes jie kenkia aplinkai ir paskui juos išgeriame su vandeniu. Ta niša šioje srityje greičiausiai visai dings, tad prekyboje pasirodė išmanieji pelėkautai. Juose įrengtas judesio daviklis, o įkliuvusi pelytė nugaišta. Šeimininkas apie tai informuojamas SMS žinute. Šie pelėkautai fiksuoja graužikų elgesio statistiką: kada jie buvo aktyviausi, kada buvo sugauti. Įdomu tai, kad juos pagal unikalią senovinę graužikų gaudyklę sukūrė dvidešimties lietuvių grupė. Žinoma, tokių pelėkautų kaina gerokai didesnė nei į įprastų ir kol kas jais prekiaujama tik internetu.
Prevencija
- Uždarykite langus ir duris. Graužikai aktyvūs naktį, gerai laipioja vertikaliais paviršiais, todėl gali įlipti per langą į pastogę.
- Apžiūrėkite pamatus, sienas, ypač prie durų staktos ar langų rėmo. Užkimškite visus plyšius, didesnius nei 2 cm. Geriausia būtų užbetonuoti ar padengti metalu ar kita medžiaga, kurios nepragraužtų.
- Uždarykite ventiliacijos, kanalizacijos angas, orlaides. Padėkite nerūdijančio plieno plokštelių į tarpus ir užsandarinkite skyles prie vamzdžių ir kitų angų. Plienas suteikia apsauginį barjerą ir neleidžia pelėms prasmukti. Pritaisykite apsauginius tinklelius ar pertvaras ant atvirų landų.
- Patalpose atsikratykite senų drabužių ir popierių (graužikai juose įsikuria lizdus).
- Laikykite grūdus, makaronus, riešutus ir kitus sausus produktus plastikiniuose induose su dangteliais.
- Nelaikykite naminių gyvūnų maisto atvirai visą dieną, pašalinkite maistą namo kieme: surinkite nukritusius vaisius ar uogas bei maistą aplink paukščių lesyklas, nepalikite šiukšlių maišuose ant žemės.
Kas būdinga naminėms pelėms ir žiurkėms?
- Šios rūšies pelės kartu su prekybiniais laivais iš Europos ir kitų regionų atkeliavo net į Šiaurės Ameriką.
- Suaugusi naminė pelė sveria nuo 11 iki 22 gramų, yra 14–20 cm ilgio, įskaitant 7–10 cm uodegą.
- Jos neskiria spalvų, daugiau pasikliauja klausa, uosle, skoniu ir lietimu, puikiai laipioja per objektus ir gali užbėgti bet kokiu šiurkščiu vertikaliu paviršiumi be didelių pastangų.
- Gali pašokti net iki 35 cm nuo grindų, taip pat gali pralysti per tokią angą, kur tilptų tik pieštukas.
- Per vienerius metus patelė gali atsivesti nuo 5 iki 10 vadų, kuriose būna po 5–6 jauniklius.
- Naminės pelės vidutinė gyvenimo trukmė yra 9–12 mėnesių.
- Labiausiai paplitusios dvi žiurkių rūšys: norvegiškoji (rudoji) ir stoginė (juodoji). Norvegiškoji sveria 200–500 g, kūno ilgis 40 cm; stoginė sveria 140–260 g, jos kūno ilgis 36 cm.
- Gyvena nuo vienerių iki pusantrų metų. Per dieną jos suėda maisto, kurio svoris būna lygus apie 10 proc. žiurkės kūno svorio.
- Joms būtinas vandens šaltinis, vidutiniškai išgeria apie 30 g per dieną.
- Norvegiškosios savo lizdus formuoja po pastatais, palei tvoras, po augalais ar šiukšlėm, stoginės – aukščiau (medžiuose ar viršutiniuose namo aukštuose). Jos labai gerai laipioja vertikaliai ir neretai į namus patenka per medžių šakas, kabelius ar laidus.
- Patelė gali atsivesti iki 6 vadų per metus, kurių kiekviena gali turėti iki 12 jauniklių.
- Gali pralysti pro tarpą, kurio skersmuo siekia nuo 2,5 cm.
- Rudosios žiurkės labai gerai plaukia vandeniu, gali gyventi kanalizacijos urvuose ir patekti į namus per vamzdžius, juodosios neplaukioja ir nekasa urvų po žeme. Būdama alkana, ištroškusi ar ieškodama prieglobsčio gali ropštis sienomis.
- Žiurkės dažniausiai laksto jau žinomais keliais ir trajektorijomis, jei sutiks prieš tai nematytą kliūtį, labai atsargiai jos vengs.
- Juodosios žiurkės nebūtinai yra juodos, jos taip pavadintos dėl viduramžiais nešioto juodojo maro.
