Visą laiką įtampoje
Moteris teigė, kad ilgai jos sūnus gyveno pilnavertį gyvenimą, kaip ir visi kiti, sveikieji: dirbo, turėjo šeimą, vaikų. O prieš kurį laiką ėmė ir viskas pasikeitė – susirgęs sūnus neteko visko, o svarbiausia – bet kokio noro gyventi. Beliko motinai jį priglausti. „Gyvenam dviejų kambarių bute. Jis niekuo nesidomi, nieko nenori, bijo išeiti iš namų, bijo ir vengia kitų žmonių, neturi draugų ir nesugeba savimi rūpintis. Kartais man atrodo, kad ir manęs nebepažįsta, tokiu žvilgsniu pasižiūri, kad net nejauku pasidaro. Pora kartų pakėlė ranką prieš save, gerai, kad spėjau pastebėti. Bet mano gyvenimas tapo irgi labai sudėtingas: negaliu ilgėliau jo palikti vieno, negaliu prie jo kalbėti telefonu, nes klauso ir padaro netikėtas išvadas, visą laiką gyvenu įtampoje“, – pasakojo moteris.
Gydyti turėtų ligoninėje
Susirgęs sūnus ilgai buvo gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pastarąjį kartą – net devynis mėnesius, o išleistas buvo šią gegužę. Ir štai jau rugpjūčio mėnesį su juo gyvenanti ir jį prižiūrinti motina pastebėjo, kad nei gydymas, nei vaistai sūnui nepadeda. Jos nuomone, jį vėl reikėtų gydyti ligoninėje.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
Nenori slaugyti pati,trugdo……