G. Matukienė nebuvo labai šneki, bet, kaip matyti iš pasakojimo, – patyrusi ir apie savo darbą nemažai išmananti. „Dirbu dviejose bibliotekose: Verksnionių bibliotekoje – 38 metus, o Kalvių – beveik 20 metų. Džiaugiuosi dirbdama šį darbą – bendravimu su žmonėmis, tuo, kad galiu papildyti savo žinių bagažą, kas tai bebūtų – ar parodų rengimas, ar pažintis su leidiniais. Tai turtas, kurį gaunu, dirbdama bibliotekoje“, – apie savo darbą tik gerai kalbėjo Gražina. Vis tik ji pripažino, jog liūdina tai, kad kaimuose mažėja gyventojų, o kartu – ir skaitytojų.
Pasirodo, ši moteris ne tik ramiai vaikštinėja tarp knygų lentynų, bet turi ir kur kas įdomesnių veiklų. „Abiejose bibliotekose didelį dėmesį skiriu kraštotyros darbui. Šiemet rašau Verksnionių kaimo istoriją. Pernai rašiau apie mūsų krašte veikusias mokyklas. Ankstesniais metais rašiau apie Juodonių piliakalnį, Kalvių krašto vietovardžius, parašiau Verksnionių (Krylių) bibliotekos istoriją, Taraldžių kaimo istoriją ir kt. Mano manymu, labai svarbu išsaugoti mūsų krašto istoriją“, – pasidalino savo prasmingais darbais bibliotekininkė. Kaži, ar dar kuri bibliotekininkė tiek daug yra skyrusi kraštotyrai. Jeigu suklydome, pataisykite. Na, bet ir kraštotyrinis darbas yra neatsiejamas nuo darbo su knygomis ir tarp jų.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
