Vėluojantis pavasaris, gąsdinęs sausra, šią savaitę pateikė neregėtą staigmeną – prikrėtė sniego, kurio neturėjome per visą žiemą. Šmaikštaujama, kad per vėlai atsibudusi žiema bandė priminti žmogui, jog ji, kaip metų laikas, Lietuvoje vis dar egzistuoja. Vieniems šis gamtos pokštas sukėlė daug teigiamų emocijų, kitiems – nerimo: kas bus su daržo ir sodo augalais, žydinčiais gėlynais ir pasėliais. Gegužės 12-ąją iškritęs gausus sniegas – naujas temperatūrų rekordas, kokio nebuvo Lietuvoje per 40 metų. Iki šiol pavasarinio sniego rekordu laikyta gegužės 10 d., kai iškrito iki 7 cm sniego. Ši gegužė rekordą pavėlino pora dienų ir išsiskyrė sniego kiekiu – vietomis fiksuotas 15–18 cm jo sluoksnis. „Gimtasis…“ domėjosi, kaip šis reiškinys galėjo paveikti sodo, daržo augalus, pasėlius, uogynus.
Sniego patalas gegužės 12 d. – naujas rekordas
Bronius Medinis, Biržų meteorologijos stoties vedėjas, sako, jog gegužės 12 d. žemę gausiai padengęs sniegas – naujas gamtos rekordas. „Pasitaiko gegužę lietaus, pereinančio į sniegą, bet kad tiek prisnigtų – to nebuvo per pastaruosius 40 metų. 2017 m. sniegas iškrito gegužės 10-ąją, bet ne toks gausus, vietomis siekė 7 cm. Tada sakėm, kad labai vėlyva data, o dabar pavėlino dar dviem dienom. Turbūt žiema prisiminė, kad per tris mėnesius sniego nedavė, tai gegužę pasigrobė šilumą ir sniego patalu atsilygino. Biržuose sniego sluoksnis siekė apie 3 cm, o Rokiškyje gerokai daugiau. Buvo iš ko lipdyt besmegenius. Gerai, kad tiek sniego buvo, jis apsaugojo augalus nuo šalčio. Gegužės 12-osios naktį Rokiškio krašte kai kur buvo iki minus 1,8 laipsnio“, – komentavo B. Medinis.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
