Vyriausybė trečiadienį diskutavo apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą šalyje įdiegti galimybių pasą. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, galimybių pase galėtų būti siūloma ne tik fiksuoti informaciją apie susiformavusį imunitetą, tačiau ir apie gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Ministrė teigia, kad būtų galima diskutuoti apie tai, kad testo atsakymas galiotų 48 val.
Ministerija teigia, kad siūlomu galimybių pasu siekiama suteikti galimybę veikti verslams ir veikloms, kurie yra apriboti, suteikti galimybę žmonėms pasinaudoti paslaugomis, plėsti testavimo apimtis tarp žmonių, kurie yra mobilūs ir neturi galimybės vakcinuotis bei kontroliuoti koronavirusą.
„Lietuva nevykdo kažkokio priešingo ar dar vieno papildomo proceso, mes siūlome anksčiau įsivesti savo nacionalinį pasą, nes ar taip, ar taip ruošiamės skaitmeninio žaliojo sertifikato idėjai. (…) Tai galime paspartinti tam, kad galėtume laisviau gyventi iki įvykstant masinei vakcinacijai“, – teigė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas galimybių pasas būtų elektroninis dokumentas, užtikrinantis, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą. Ministrė akcentuoja, kad pastarasis sprendimas, jog galimybių pase būtų fiksuojama informacija ir apie neigiamą COVID-19 testą, būtų politinis.
„Kada kalbame apie testus, kalbame apie greituosius antigenų testus arba PGR testus, nes dalis žmonių, kuriems dėl darbų yra privaloma testuotis, jie yra testuojami laboratoriniais PGR testais. Todėl galėtų būti lankstesnė sistema, įtraukiant greituosius antigeno testus. Šiuo metu panašų modelį turi Danija, čia Lietuva taip pat galėtų būti tarp pirmūnių“, – sakė ministrė.
A . Armonaitė teigė, kad Lietuvoje būtų galima diskutuoti apie 48 val. galiojantį neigiamą COVID-19 testą.
„Galėtume galbūt diskutuoti dėl 48 val. Mes, kaip iniciatoriai, ir aš asmeniškai manome, kad be testo šis galimybių testas neįgyvendins savo misijos, kurią mes jam keliame“, – pabrėžė ministrė.
Ministerijos pateiktu siūlymu pasas galėtų būti panaudojamas teikiant maitinimo paslaugas kavinių ir restoranų viduje, viduje ir lauke vykstančiuose didesniuose renginiuose, sporto klubuose ir laisvalaikio veiklose viduje esant didesniam skaičiui žmonių, taip pat asmeninėse šventėse, jei jose dalyvautų daugiau nei 2 namų ūkiai.
Šį galimybių pasą turėtų parengti Registrų centras.
„Klausimai Vyriausybei apsispręsti yra svarbūs ir, matyt, čia bus visokių nuomonių, t.y.: kas apmokės už testus. Mūsų (ministerijos – ELTA) bazinis pasiūlymas, kad valstybė prisiimtų šią atsakomybę, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumas“, – sakė A. Armonaitė.
Savo ruožtu premjerės patarėjas Rimantas Žylius Vyriausybės posėdyje akcentavo, kad galimybių pasas neprieštarautų ES diegiamam žaliajam sertifikatui. Jo teigimu, įsigaliojus ES žaliajam sertifikatui galimybių pasas greičiausiai paprasčiausiai pranyktų.
R.Žylius taip pat akcentavo, kad vartotojas savo sertifikatą gautų prisijungęs per el. valdžios vartus.
„Tame sertifikate bus labai ribotas skaičius asmens duomenų“, – patikino jis.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, šios idėjos techniškam įgyvendinimui reikėtų ruoštis nuo gegužės pradžios
Aušrinė Armonaitė teigia, kad lygiateisiškumas tarp pasiskiepijusių ir savo vakcinacijos eilės dar nesulaukusių, tačiau norinčių pasinaudoti galimybių pasu ir jo teikiamomis naudomis šalies gyventojų būtų užtikrintas tuomet, jei pastariesiems būtų suteikta galimybė atlikti reikalaujamą COVID-19 testą nemokamai.
„Lygiateisiškumą mums pavyktų užtikrinti, jeigu valstybė sudarytų sąlygas nemokamai testuotis. To sprendimo iš esmės ir ieškosime, kad valstybė prisiimtų tą naštą“, – žurnalistams trečiadienį teigė ji.
Anot A. Armonaitės, galimybių pasas leistų išplėsti testavimą tarp jaunesnio amžiaus žmonių, kurių mobilumas yra didesnis.
„Turime žmones, kuriuos šiuo metu vakcinuojame, tai yra žmonės, kurie dirba fronto linijoje kovodami su pandemija ar užtikrina labai svarbias paslaugas, ar yra vyresnio amžiaus. Tačiau, kaip rodo ir kitų šalių patirtis, sėkmingai vakcinavus rizikos grupes ir vyresnio amžiaus žmones, (COVID-19 – ELTA) atvejai vis tiek kyla todėl, kad užsikrėtimai vyksta tarp jaunesnių žmonių, nes jie yra mobilesni.
Galimybių pasas leistų išplėsti testavimą tose žmonių auditorijose, kurios dar negali būti vakcinuotos ir apsaugotos, bet yra gana judrios ir mobilios“, – akcentavo ji.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad šio paso įgyvendinimas padėtų vakcinos dar tik laukiantiems asmenims tapti visaverčiais šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyviais.
„Iš esmės galimybių pasas išsprendžia ne tik verslo ar žmonių galimybes pasinaudoti verslo paslaugomis tikslus, bet ir plečia testavimo apimtis apsaugant tuos žmones, kurie šiandien dar negali gauti vakcinos. Iš tiesų manau, kad tai atveria tik daugiau galimybių žmonėms, kurie dar negali prieiti prie vakcinavimo, būti visaverčiais ekonominio ir kitokio valstybės gyvenimo dalyviais“, – tikino ji.
aš manau kad galimybių pasas tai grubus žmogaus teisių ir konstitucijos pažeidimas
LR Konstitucija nenumato valdžiai galimybių rūšiuoti sveikus žmones, netgi priešingai, konstitucinės nuostatos labai griežtai pasisako prieš bet kokią diskriminaciją. Valdžia į tokias nuostatas tiesiogine to žodžio prasme nusispjauna ir, paskelbusi karantiną visoje Lietuvos teritorijoje, prisiskiria sau naują teisę – imasi sveikų žmonių rūšiavimo, vietoj to, kad vykdytų tiesioginę pareigą – lokalizuoti ligos paplitimą.Visuomenė turėtų ryžtingai pasipriešinti ketinamui įvesti žmonių segregaciją-rūšiavimą.
O ar kas pagalvojo apie žmones, kurie negali vakcinuotis? Nejaugi einant į darbą reikės kas antra diena testuotis. Ar tai, ne ir taip turinčių ligų žmonių diskriminacija? Kiek laiko žmogus kas antra diena tesės darytis tą nosies krapštymo tyrimą? Taip belieka galvoti, kad žmonės, turintys tam tikras ligas, turės išeiti iš darbo.Kodėl niekas nesprendžia tokio klausimo? ,,Be testavimo ar vakcinavimo nebūsi visaverčiu ekonominio ar kitokio valstybės gyvenimo dalyviu,, citata iš straipsnio.