blank
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad daug energijos suvartojančioms įmonėms galėtų būti svarstoma taikyti subsidijas. Jo teigimu, daliai verslų būtų galima kompensuoti skirtumą tarp „Nord Pool“ kainos Lietuvos zonoje ir visos biržos kainos vidurkio.
„Verta svarstyti subsidijų energijai imlioms įmonėms taikymą, kompensuojant „Nord Pool“ kainų vidurkio ir Lietuvos įmonių perkamos elektros kainų skirtumą“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
Pasak jo, priemonių padėti didelius kaštus dėl pabrangusių energijos išteklių patiriančios bendrovėms išgyventi kainų šoką yra įvairių, o jos pirmiausiai turi būti skirtos būtent daugiausiai jų suvartojančiam verslui.
„Problema įvardijame energijos kainų šoką. Todėl priemonė – ar tai mokesčių atidėjimas ar mokesčių lengvata – turi būti pirmiausiai skirta tikslinei energijai imlių įmonių grupei“, – teikė LB vadovas.
„Kalbant apie priemones verslui, labai greitai kalba pasisuka į subsidijas, galbūt tai patirtis ir po pandemijos. Bet galėtume pasižiūrėti ir šiek tiek plačiau. Tai galėtų būti įvairios kitos priemonės, kurias INVEGA jau taiko. Pavyzdžiui, individualių garantijų paskolų geresnis panaudojimas kaip priemonė“, – tęsė jis.
G. Šimkus kalbėjo, kad valstybė verslui ir gyventojams gali padėti arba didindama pajamas ir taip išlaikydama tam tikrą vartojimo lygį, arba taikydama kainų mažinimo priemones, pavyzdžiui, kompensacijas. Į konkrečių priemonių nustatymą LB vadovas ragino žiūrėti koordinuotai, atsakingai numatyti tam reikiamus valstybės finansus.
„Priemonės yra įvairios – tai gali būti pajamų priemonės, gali būti kainas mažinančios priemonės. Bet jos visos reikalauja sisteminio požiūrio, jos turėtų būti koordinuojamos, kad viena kitos nedubliuotų. Biudžeto galimybės nėra beribės, priemonių taiklumas yra itin svarbus“, – kalbėjo G. Šimkus.
„Jos turi būti tikslingai nukreiptos tiems, kam labiausiai reikia: socialiai pažeidžiamiems ir labiausiai nukentėjusioms energetiškai imlioms įmonėms“, – teigė jis.
ELTA primena, kad smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.
Verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius yra pasiūlęs fiksuoti elektros kainą įmonėms ties 25 ct/kWh, 24 ct/kWh tarifą įtvirtinti siūlo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi pozicijos, kad pagalbos priemonės verslui jau veikia, dalis jų derinamos su Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę ji pristatė, kad į Lietuvos verslui, siekiant jį skaitmenizuoti, žalinti bei skatinti diegti inovacijas, iki 2023 m. pabaigos bus skiriama 1 mlrd. eurų.
Savo ruožtu Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar palengvinti mokesčių atidėjimo sąlygas toms įmonėms, kurios bent 10 proc. visų išlaidų skiria sąskaitoms už energiją apmokėti. Anot ministrės Gintarės Skaistės, sprendimai dėl siūlymo leisti atidėti mokesčius daug elektros bei dujų suvartojančioms įmonėms bus priimami tuomet, kai skaičiavimus pateiks Valstybinė mokesčių inspekcija.
blank
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: