Pasak šalies vadovo, Vyriausybei svarstant naujus karantino atlaisvinimus, labai svarbu, kad kultūros įstaigos nebūtų nustumtos į šalį: „Kultūros sektorius – vienas labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu. Tačiau svarbu ne tik tai – aktualu įvertinti kultūros galią ir išnaudoti jos teikiamas galimybes gerinti visuomenės psichologinę ir emocinę sveikatą.“
Kultūros ministras informavo šalies vadovą, kad, duris atveriant pirmosioms kultūros įstaigoms, jos yra pasirengusios užtikrinti lankytojų saugumą, o Kultūros ministerija jau dabar apmoka kultūros įstaigų darbuotojų testavimo kaštus.
„Būtina pradėti planuoti priemones, kurios padėtų kultūros įstaigoms ne tik atsigauti po ilgalaikės prastovos, ir geriausias tam skirtas būdas – galimybė joms veikti ir kurti. Dabar svarbu išmokti pamokas ir galvoti apie ilgalaikes investicijas į kultūrą“, – akcentavo prezidentas.
Susitikime šalies vadovas su ministru aptarė pasirengimą minėti artėjančias valstybei reikšmingas istorines datas ir sukaktis. Prezidentas mato problemą, kad valstybėje nėra aiškios tvarkos ir modelio, kaip sistemiškai ir iš anksto ruoštis svarbių sukakčių minėjimui. 2023-iaisiais vyksiančiai Vilniaus 700 m. paminėjimo sukakčiai kol kas planuojamos tik miesto biudžeto lėšos, o 2025 m. laukiančioms M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms valstybės lygiu dar nepradėta ruoštis.
Šiuo metu Seimas nutarimais sprendžia dėl atmintinų metų, bet tai vyksta labai vėlai. Norint tinkamai planuoti tvarias veiklas, tarptautines konferencijas, parodas, leidinius, reikia tai daryti gerokai anksčiau. Prezidentas paragino kuo skubiau nustatyti valstybės mastu organizuojamų svarbių šaliai sukakčių paminėjimo – planavimo, koordinavimo ir finansavimo – tvarką.
Pokalbyje aptartos ir istorinės atminties įprasminimo aktualijos, daugelio konkursų paminklams nesėkmės ir reglamentavimo trūkumai. Prezidento nuomone, svarbu įgyvendinti jau priimtus sprendimus dėl istorinių asmenybių atminties įamžinimo. Kartu turime rasti naujų diskusijos formų, išgrynindami mūsų visų santykį su praeitimi ir jos gyvybingą įprasminimą dabartyje.
Prezidento dėmesio sulaukė nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ Vilniuje ant Tauro kalno koncepcija ir projekto įgyvendinimas. „Koncertų salė – tai viena didžiausių pastarojo meto valstybės investicijų į kultūros sritį. Svarbu užtikrinti, kad šis didelės apimties projektas sugeneruotų didžiausią galimą grąžą visuomenei. „Tautos namai“ turėtų tapti kultūrine, pažintine socialinės komunikacijos erdve, kurią galėtume išnaudoti mūsų pilietinei galiai stiprinti“, – sakė šalies vadovas.
Kultūros ministras yra nurodęs kultūros ir švietimo integraciją kaip vieną savo prioritetų. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kol kas vienas iš nedaugelio veikiančių bendradarbiavimo pavyzdžių yra kultūros pasas, bet sektorių integracija neturėtų apsiriboti vien juo. Labai svarbu, kad kultūros edukatorių iniciatyvos, kultūros integravimas į formalųjį ir neformalųjį ugdymą būtų nuoseklus, grįstas ne trumpalaikiais projektais, o ilgalaike investicija. To nebus įmanoma pasiekti be glaudaus Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimo bei ekspertų ir bendruomenių įtraukimo.
