blank
Aleksandras Izgorodinas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Prezidentūrai pasiūlius kompensaciją už elektrą gyventojams mokėti ir po Naujųjų, ekonomistai tam pritaria ir sako, kad tęsti nuo pavasario galiojančią lengvatą reikėtų, kaip ir diskusijų, kiek ją būtų galima kelti, atsižvelgiant į šalies biudžeto išgales.
Be to, ekspertai tikina, kad valstybė turėtų ryžtingiau padėti gyventojams ir verslui atlaikyti energijos kainų šoką, esą jų brangimą lemia išoriniai veiksniai ir palikti vartotojus be pagalbos būtų nesąžininga.
Praėjusią savaitę Prezidentūra paragino svarstyti iki šių metų pabaigos taikomas kompensacijas už augančias elektros kainas buitiniams vartotojams mokėti ir kitąmet, taip pat jas padidinti. Šiuo metu visiems šalies gyventojams valstybė padengia iki 9 ct/kWh išlaidų už suvartojamą elektrą, o minimalus tarifas siekia 24 ct/kWh.
Pasak Gitano Nausėdos patarėjų, elektros kainos biržoje toliau sparčiai auga, o kompensacijos tarifo nedidinant, nepavyks įgyvendinti pačios Vyriausybės pavasarį iškelto tikslo – pasiekti, kad elektros kaina vartotojams neaugtų daugiau nei 40 proc.
Prezidentūros siūlymui ekonomistai pritaria
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas priminė prognozes, kad rudenį ir artėjantį šildymo sezoną energija, visų pirma dujos (kurių kaina lemia ir elektros kainą), išliks rekordiškai brangi, dėl to augs ir gyventojų išlaidos už elektrą. Ekonomistas svarstė, kad pratęsti kompensacijų mokėjimą reikėtų siekiant apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir šalies ekonomiką.
„Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansus pradeda blogėti, jie tampa pesimistiškesni ir tai neigiamai paveiks jų vartojimą. Manau, kad šių kompensacijų tikslas būtų ne tiek apsaugoti vartotojus nuo energetikos kainų padidinimo, bet ir apsaugoti ekonomiką nuo mažėjančio vartojimo“, – Eltai A. Izgorodinas.
„Kuo mažiau pinigų gyventojai išleis energetikai, tuo daugiau pinigų jie leistų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms“, – paaiškino jis.
Be to, anot A. Izgorodino, pratęsusi elektros kainų kompensavimą, valstybė pasielgtų sąžiningai gyventojų atžvilgiu.
„Gyvename iš tiesų išskirtinėmis sąlygomis, o energetikos kainos kyla ne dėl verslo ar gyventojų kaltės, o dėl geopolitikos. Valstybė, manau, kaip ir privalo šiuo atveju padėti gyventojams“, – dėstė ekonomistas.
„Vienareikšmiškai būčiau už pratęsimą, gal net ir padidinimą“, – tikino A. Izgorodinas.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad artėjant šaltajam sezonui, energijos kainos augs dar labiau, ir jei tvarka nebūtų pratęsta, dalį gyventojų, gavus pirmąją sąskaitą 2023 metais, „gali ištikti šokas“.
Todėl, mano ekspertas, diskutuoti, kaip amortizuoti prognozuojamą kainų šuolį, yra tikslinga, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad išlaidos kompensacijoms neviršytų šalies biudžeto galimybių.
„Tai yra diskusija, diskusija dėl didinimo, dėl dydžio. Taip pat diskutuoti reiktų, ar ta kompensacija, lengvata turėtų būti visiškai plokščia. Tai kainuos biudžetui dideles sumas“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
„Jei kompensuosime visą elektrą, kai kuriais atvejais tai biudžetui gali būti per didelis smūgis“, – teigė jis.
A. Izgorodinas: valstybė turėtų labiau padėti išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį
A. Izgorodinas taip pat pastebėjo, kad svarstant apie platesnes kompensacijas kartu auga rizika, kad didės ir brangs valstybės skola. Jo teigimu, Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo sausio pakilo keliskart, todėl valstybė nebesiskolina taip pigiai, kaip, pavyzdžiui, šių metų pradžioje.
„Tai reikštų, kad bet koks biudžeto deficito, valstybės skolos padidinimas kažkada šiemet gali paveikti ir palūkanas, kurias valstybė moka už skolą – jos gali padidėti“, – aiškino A. Izgorodinas.
„Bet kol kas kažkokios kritinės rizikos dar nėra. Rinkose 7 proc. riba laikoma netvaria, o Lietuva kol kas skolinasi keliskart pigiau. Tai tiesiog yra rizika, kurią reiktų stebėti“, – pridūrė jis.
Tačiau ekonomistas sutiko, jog valstybė vis dėlto trumpuoju laikotarpiu galėtų padidinti skolą, kad padėtų gyventojams lengviau išgyventi aukštų energijos kainų laikotarpį.
„Tai yra labiau etinis klausimas, nes gyventojai ir verslas moka mokesčius valstybei. Tad natūralu, kad sunkmečiu valstybė turi gyventojams ir verslui padėti“, – konstatavo A. Izgorodinas.
Ekonomistas pažymi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje ar Prancūzijoje, energijos kainos apskritai yra įšaldomos, o tai esą turi įtakos infliacijos mažėjimui. Jis mano, kad ir Lietuvoje reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių kainoms sušvelninti, priimti panašius sprendimus.
„Manau, kad yra pagrindo kalbėti, kad Lietuvos valdžia energetikos rinkoje turi būti agresyvesnė, nes turime vieną aukščiausių infliacijų visoje euro zonoje. Ir tai yra nemaža dalimi susiję su būtent antiinfliacinėmis priemonėmis, kurias turime, bet jos yra mažesnės ir kuklesnės. Galbūt reikėtų įsisavinti šią pamoką ir antiinfliacinį planą padidinti“, – teigė A. Izgorodinas.
blank
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: