Problemas imtasi spręsti iš pagrindų
Ilgą laiką žvyrkelių priežiūra apsiribodavo jų sezoniniu greideriavimu, tačiau to nepakako ir tai išryškino opias problemas. „Anksčiau periodiškai – pavasarį ir rudenį – po didesnio lietaus keliai būdavo tiesiog nugreideriuojami, o ruožuose, kur žvyro sluoksnis smarkiai suplonėdavo, jo atveždavome papildomai. Per daugybę metų atsiskleidė tokios priežiūros trūkumai –greideriuojant žvyras nustumiamas į pakraštį, tuomet susiformuoja grioviai, kuriuose kaupiasi vanduo, dėl to ardoma kelio danga, o vasaromis, ypač sausomis, žvyras nudulka. Neprižiūrimi kelkraščiai apaugdavo krūmynais, dėl to pratėjo matomumas ir tai trukdė saugiam eismui. Visos šios problemos – dėl lėšų stokos“, – sakė V. Rancevas.
Šias problemas imta spręsti dar pernai pavasarį – įsigyta įvairesnio spektro žvyrkelių priežiūros paslaugų. „Lėšų tam skiria VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Dabar atliekami tokie darbai: šienaujami kelkraščiai, smulkinami krūmai, formuojami kelkraščiai. Vadinasi, į kelkraštį nustumtas visas žvyras bei smėlis grąžinami ant važiuojamosios kelio dangos. Praėjusių metų pavasarį ir rudenį žvyrkeliai pradėti tvarkyti kur kas rimčiau. Dabar pradėtas trečiasis etapas“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Laikini nepatogumai dėl kokybiškesnių kelių
Šiuo metu žvyrkelių priežiūros darbai kelia nepatogumų vairuotojams, tačiau jie – trumpalaikiai, o pabaigus darbus važiuojamoji dalis taps kokybiškesnė. V. Rancevas prašo gyventojų būti kantresniems. „Darbams reikia laiko – šiuo metu tvarkomi kelkraščiai yra pasidengę velėna. Ją reikia atkelti, išberti žvyrą ir iš naujo greideriuoti. Ši paslauga pirkta centralizuotai ir yra skirta visoms seniūnijoms. Būtent šiuo metu keliai yra pradžiuvę, todėl darbai pradėti visuose ruožuose, visur vairuotojams gali kilti nepatogumų. Konkrečios datos, kada darbai bus baigti, nėra, kadangi visos seniūnijos turi teisę spręsti, kada ir kokius keliukus tvarkyti, atsižvelgiant į jų svarbą ir būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visuose žvyrkelio ruožuose atliekami kelkraščio formavimo darbai – dabar tvarkomi keliukai, kurie buvo užleisti per daugelį metų dėl lėšų stygiaus, jiems skiriamas didžiausias dėmesys“, – sakė V. Rancevas.
Rekordinės lėšos paskatino ilgalaikį rezultatą
A. Blažys pasakojo, kad pernai gautas finansavimas buvo rekordinis, todėl atlikus daugiau darbų šiemet žvyrkelių būklė kur kas geresnė. „2020 m. finansavimas susisiekimo infrastruktūrai buvo rekordinis, todėl ir žvyrkelių priežiūrai buvo skirta labai didelė suma – 479,7 tūkst. eurų. 2019 m. ši suma siekė 397,2 tūkst. eurų. Deja, šiemet finansavimas mažėjo – žvyrkelių priežiūrai numatyta apie 183 tūkst. eurų. Turime informacijos iš Susisiekimo ministerijos, kad per metus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas savivaldybėms turėtų didėti. Jei tai įvyks, žvyrkelių priežiūrai bus skirta daugiau.
Nuo 2020 m. pradėjome žvyrkelius ne tik greideruoti ir žvyruoti, bet ir spręsti vandens nuotėkio esminę problemą. Kol vanduo neturi kur nutekėti nuo kelio, žvyrkelis nebus geros būklės, važiuojamoji dalis bus permirkusi, greitai susiformuos duobės, kelią teks dažnai greideruoti. Dėl šios priežasties imtasi šalinti pakelėse susidariusias briaunas, formuoti pakelių griovius, didelis dėmesys skiriamas tinkamam kelio nuolydžiui ir kelio pločio atkūrimui. Pastebime, kad kelių, kuriuos sutvarkėme pernai, būklė šį pavasarį tikrai geresnė. Neturime tiek lėšų, kad sutvarkytume visus rajono žvyrkelius iš karto, todėl kiekviena seniūnija yra nusistačiusi prioritetus, kuriuos kelius remontuoti pirmiausia.
Lėšos seniūnijų kelių priežiūrai skiriamos vadovaujantis rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka – pagal kelių ilgį. Daugiausia žvyrkelių yra Pandėlio, Rokiškio kaimiškojoje ir Kamajų seniūnijose, todėl šioms seniūnijoms lėšų jų priežiūrai skiriama daugiausiai“, – sakė Statybos bei infrastruktūros plėtros skyriaus vyr. specialistas.
Užs. 513
