Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrai vieningai sutarė, kad šalys, gindamos žemdirbių interesus derantis dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sąlygų, turi būti tvirtos ir vieningos. Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys bei Lenkija siekia užtikrinti vienodas tiesiogines išmokas visiems ES ūkininkams.

Lenkijos žemės ūkio ministras pakvietė visus ministrus aiškiai išsakyti savo lūkesčius dėl BŽŪP vasario 24 d. vyksiančiame susitikime su ES žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu. Į susitikimą yra pakviesti ne tik Baltijos, bet ir Višegrado šalių žemės ūkio ministrai.

Nuo įstojimo į ES Baltijos šalių ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos siekia tik 60–70 proc. ES vidurkio.

Pagal pirminį Europos Komisijos pasiūlymą, tiesioginių išmokų finansavimo lėšos Lietuvai turėtų didėti apie 21 proc. (apie 660 mln. Eur), palyginti su 2014–2020 m. finansavimu. Tačiau tai užtikrintų tik nedidelį (apie 2 proc. kasmet) Lietuvos tiesioginių išmokų artėjimą iki ES vidurkio: tai būtų 174 Eur/ha 2020 m. (67 proc. ES vidurkio), o 2026 m. – 204 Eur/ha (78 proc.). Toks išmokų lygis ir toliau lemtų nelygias Lietuvos ūkininkų konkurencines sąlygas su kitų ES šalių ūkininkais.

Lietuva nepamiršo 2013 m. Europos Vadovų Tarybos pažadų, jog tiesioginės išmokos trijų Baltijos šalių žemdirbiams 2020 m. turėtų pasiekti 196 Eur/ha. Žemės ūkio ministerijos tikslas yra pasiekti, kad suvienodinimo procesas būtų visiškai baigtas jau ateinančiame finansiniame laikotarpyje – ūkininkai turi gauti ES vidurkio dydžio išmokas.

ŽŪM inform.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie