– Kas Jums svarbiau: ar gimtadienis, ar diena, kai gavote kunigystės šventimus?
– Švenčiu abi šventes – rugsėjo 3 d. (gimtadienį) ir vasario 8 d. (šventimus). Parapijiečiams esu pasakęs: jei norite man ką nors gera pasakyti ar padovanoti, tai darykite tomis dienomis. Jos abi man svarbios. Per gimtadienį noriu pabūti tyloje ir pamąstyti, pasimelsti. Kunigystės diena neateina kaip gimtadienis, ji ateina kryptingai, jai ilgai ruošiamasi ir įdedama daug darbo. Į kunigų seminariją įstojau labai jaunas, neturėdamas aštuoniolikos metų, nes anksčiau pradėjau lankyti mokyklą. Trejus metus pasimokiusį Kaune, mane išsiuntė į Vokietiją. Tada labai sielojausi, nes po dvejų metų būčiau baigęs seminariją, bet viskas nusikėlė. Grįžęs turėjau dar dvejus metus studijuoti Lietuvoje, po jų pusę metų laukti šventimų. Mano vienas geriausių draugų, trisdešimtmetis, ramindavo sakydamas, kad kuo vyresnis būsiu, tuo šventimų diena bus ypatingesnė. Šventimų diena prasminga, bet ji – žiemą, tad kartais stinga šventiškumo.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
