Darbo rinkoje augo pedagogų poreikis

Paskutinį vasaros mėnesį darbo rinka vėl suaktyvėjo – darbo jėgos paklausa, palyginti su liepa, išaugo ketvirtadaliu. Darbo biržoje įregistruota 35,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Švietimo įstaigos rugpjūtį intensyviau ieškojo pedagogų – pateikti 554 darbo pasiūlymai įvairių dalykų pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo specialistams. Šalies ugdymo įstaigoms pritrūko lopšelio-darželio auklėtojų, pradinio ugdymo mokytojų, muzikos, anglų ir lietuvių kalbų bei kitų dalykų mokytojų. Rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo įsidarbinimo galimybės virėjams, statybininkams, barmenams ir siuvėjams.

Darbo paieškos, kaip įprastai, ir toliau lengviausios sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, parduotuvių pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, dažytojams ir suvirintojams.

Rugpjūtį teritorinės darbo biržos užimtumą šalyje suteikė beveik 26,7 tūkst. nedirbančių gyventojų: padėjo įsidarbinti 14,5 tūkst., savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, pradėjo 7,6 tūkst. gyventojų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 4,6 tūkst. bedarbių. Daugiausiai – 2,8 tūkst. įdarbinti pasinaudojus remiamojo įdarbinimo galimybėmis. Gausiau nei praėjusį mėnesį – daugiau kaip 1 tūkst. – bedarbių nusiųsta įgyti naujų profesinių kompetencijų.

Per mėnesį atslūgo ir darbo ieškančių žmonių skaičius. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugsėjo 1 d. buvo 134,9 tūkst. asmenų – 7,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Jaunimo iki 29 metų -24,5 tūkst., ir jis sudarė 4,7 proc. šalies 16-29 metų amžiaus gyventojų. Šalies teritorinėse darbo biržose naujų besiregistruojančių žmonių skaičius, palyginti su liepa, šiek tiek sumažėjo – per rugpjūtį bedarbio statusas suteiktas 20,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Du kartus mažiau nei liepą kreipėsi absolventų – 1,3 tūkst.

Didžiausias registruotas nedarbas fiksuotas Lazdijų rajono – 14,4 proc. ir Kalvarijos – 14,3 proc. savivaldybėse, mažiausias – Neringos – 3,4 proc. ir Kretingos – 4 proc. bei Elektrėnų – 4,2 proc. savivaldybėse. Tarp didmiesčių aukščiausias registruotas nedarbas Panevėžyje – 6,9 proc., mažiausias – Šiauliuose – 4,7 proc.