Rasa Budbergytė: „Socialdemokratai į Rokiškio rajono merus iškėlė Tadą Barauską – veržlų, mokantį suprasti žmogų politiką, gebantį burti bendraminčius tikslams pasiekti.“

– Pernai buvo patvirtinta regioninės politikos Baltoji knyga. Ar tai reiškia, kad dabar regionai gali ruoštis šuoliui?

– Regioninės politikos baltoji knyga skaičiuoja jau antrus gyvavimo metus. Vyriausybė popieriuje yra „išguldžiusi“ nemažai priemonių , kurias įgyvendinus regionų skirtumai bei ten esantis potencialas galėtų būti sėkmingiau panaudoti šalies ir žmonių gerovei kurti. Taigi galvosopis rimtas – kaip galų gale sukurti stiprius regionus. Juk tokį pažadą savo rinkėjams prieš dvejus metus davė „valstiečiai“. Kai kurios regionų atskirtį mažinančios priemonės būtų visai geros, jeigu būtų paskaičiuoti jų kaštai ir numatyti finansavimo šaltiniai. Deja, pavasarinė mokesčių reforma numojo ranka į regionų poreikius, o be finansavimo Baltoji regionų knyga gali taip ir likti tiesiog baltais lapais. Kol kas valdančiųjų rinkiminiai pažadai regionams nepildomi. Neiškeliamos ten nei ministerijos, nei pertvarkomos valstybės įmonės. Nekuriamos nei naujos darbo vietos viešųjų paslaugų sektoriuje, atvirkščiai – valstybės tarnyba ir biudžetinis sektorius optimizuojamas, centralizuojamas.

Apmaudu, nes būtent dabar labai tinkamas laikas ir gera proga gaivinti regionus bei mažinti regioninę nelygybę savivaldybėse.

– Ar labai svarūs dideli lygio skirtumai regionuose? Ir kaip bendrame kontekste atrodo Rokiškio savivaldybė?

Skirtumai tarp regionų tikrai akivaizdūs. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. I ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Vilniaus regione buvo 1000,3 euro, o vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 816,5 euro. Per metus jis augo Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse, o šešiose – sumažėjo. Daugiausia uždirbo Vilniaus, o mažiausiai – Tauragės apskrities gyventojai. Didžiausias nedarbo lygis registruojamas Zarasų, Lazdijų ir Ignalinos (apie 15 proc.) savivaldybėse.

Lyginant savivaldybes – pastebimi didesni gerovės skirtumai, o gyventojų užimtumas ir pajamos daugelyje apskričių leidžia patenkinti tik minimalius išgyvenimo poreikius.

Statistikos departamento duomenimis, Rokiškio r. savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį užimą 33 vietą. Pagal Laisvosios rinkos instituto ekspertus  54-ių mažųjų savivaldybių indekse Rokiškis gauna 50 balų iš 100. Palyginti su kitomis mažosiomis savivaldybėmis, gerai įvertintos Rokiškio r. savivaldybės „mokesčių ir komunalinių paslaugų“ sritys. Tuos gerus rodiklius lėmė savivaldybės nustatyti palyginti maži mokesčiai už verslo liudijimus, mažesnis nei vidutinis turto mokesčio tarifas ir savivaldybės gyventojams galiojanti mažesnė nei vidutinė šilumos kaina, mažesnė nei vidutinė geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kaina. Nuo vidutinio savivaldybių įvertinimo labiausiai atsiliko transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei biudžeto tvarkymo sritys. Pasak ekspertų, Rokiškio r. savivaldybei reikėtų atkreipti dėmesį į geresnį finansų valdymą, nes 2016 m. savivaldybės biudžeto skola buvo pati didžiausia ir siekė net 70 proc. pajamų vidurkio (vidurkis – 36 proc.). Bene labiausiai nerimą kelia kuklūs savivaldybės socialiniai rodikliai. Nedarbo lygis viršijo vidutinį, daugiau nei vidutiniškai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra socialinių pašalpų gavėjų.

– Vadinasi, Rokiškio r. savivaldybės lyderiams trūksta ekonominės ir socialinės nuovokos?

Negalima į tai atsakyti vienareikšmiškai. Tai sritys, reikalaujančios darnios visų valdžios grandžių sąveikos. Nepaprastai svarbus vaidmuo tvariam regionų augimui priklauso finansams, kartu ir tam, kaip panaudojamos ES investicijos, ar tik į trinkeles investuojame, ar ir į žmogų. Svarbu ir tai, kaip rajono interesams atstovauja vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys. Rokiškiui praverstų modernesnis požiūris į valdymą, savivaldybės taryboje reikia daugiau jaunų žmonių, kurie būtų pajėgūs žengti koja kojon su technologinių pokyčių nešamomis permainomis. Nebe už kalnų kiti Seimo rinkimai, artėja regionams ypač svarbūs savivaldos, tiesioginiai mero rinkimai. Politinės partijos ir visuomeniniai komitetai kelia kandidatus, formuoja sąrašus ir rengia programas. Rajonų tarybose priiminėjami svarbūs ir lemtingi visam rajonui sprendimai, todėl per rinkimus turime surasti laiko įsigilinti ir atsakingai pasirinkti, už ką atiduoti balsą. Ne vien simpatija vienam ar kitam politikui turi lemti mūsų pasirinkimą, bet taip pat ir kandidatų žinios, išmanymas. Na, o ateinančios robotizacijos eroje vis svarbesnę reikšmę turės ir politikų asmeninės savybės, gebėjimai burti komandą bendram reikalui. 

–  Užsiminėte apie artėjančius rinkimus. Ar Socialdemokratų partija jau turi kandidatą į Rokiškio merus?

Rokiškio socialdemokratai iškėlė Tadą Barauską. Tai veržlus, mokantis bendrauti ir suprasti žmogų politikas, gebantis burti bendraminčius tikslams pasiekti. Tikiuosi, kad Rokiškio rajono žmonės atkreips dėmesį ir į Tado žinias, ir į jo asmenines savybes bei gebėjimus. Linkiu, kad rokiškėnų pasirinkimas taptų teisingu postūmiu rajonui pagerinti gyventojų gerovę. 

–  Teigiate kad ekonominė plėtra – kertinis elementas regionų politikoje?

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje stebima pozityvi užsienio investicijų tendencija. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiemet atsirado 12 naujų gamybinių ir plėtros projektų. Pagal planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę, geriau už Lietuvą atrodo tik Airija ir Singapūras.

Investicijos sėkmingai susifokusavo į regionus, padidėjo viešieji ištekliai šiai sričiai. Prie sėkmės labai prisidėjo ankstesnių valdžių sprendimas savivaldybėse kurti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). „Investuok Lietuvoje“ atstovai įvardija dar vieną palankios situacijos investicijoms ateiti į Lietuvą priežastį – patys užsienio investuotojai ieško naujų rinkų. Tai geras ženklas, bet kol kas tikrai ne viskas sistemiškai padaryta, kad investuotojų lūkesčiai būtų atliepti. O progą atgaivinti regionus mes turime žūtbūt išnaudoti!

Reikalingos investicijos į fizinę infrastruktūrą, kuri pritraukia verslą. Sumanios šalys valstybės lėšomis LEZ pastato gamybinius pastatus, kur investuotojas gali iškart pradėti gamybą. Ir mums reikalingi pokyčiai kuriant aukščiausios kokybės infrastruktūrą regionuose, naikinant biurokratines kliūtis poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo srityse, antraip investuotojas netruks palyginti, ką siūlo Latvija, Estija arba Lenkija, ir pasirinks investuoti ten, kur palankiausia aplinka verslui vystyti.

Visuma dalykų yra vis dar keistinų, pasirodo, kad neturime ne tik pakankamo kiekio parengtų žemės sklypų, bet ir, svarbiausia, – pakankamos kvalifikacijos darbo jėgos.

Švietimo sistema privalo būti pertvarkyta profesinio rengimo, kompetencijų tobulinimo ir persikvalifikavimo galimybių užtikrinimo linkme, ir tai turi tapti realiu pirmuoju valstybės prioritetu. Viešieji finansai švaistomi į kairę ir į dešinę ugdant žinias ir įgūdžius, kurie vis dar neatitinka darbo rinkos poreikių.

– Dirbate Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Ar tikrai valdantieji pakirto savivaldos lūkesčius?

–  Lietuvos savivaldybių asociacija teigia, kad savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti nuo krizės pradžios sumažėjo apie 20 proc., atskirų savivaldybių – beveik trečdaliu. 2017 metais 38 savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos vis dar sudarė tik iki 85 proc. prieš krizę gautų pajamų. Ir tik nuo šių metų iš esmės visos savivaldybės jaučia pajamų didėjimą. Taip savivaldybės atgavo gerokai didesnę motyvaciją skatinti užimtumą, verslumą ir investicijų plėtrą, mažinti emigraciją ir gyventojų migraciją į didžiuosius miestus.

Deja, pasak savivaldybininkų, didesni jų lūkesčiai žlugo, nes pavasarį priimtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimo jau kitais metais atims iš savivaldybių biudžetų 177 mln. eurų. Nauja pajamų nustatymo metodika neatitinka merų lūkesčių, jie prašo keisti finansavimo formulę. Pagal ją net 48 savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sumažės, nepaisant kitų pajamų augimo. Taip mažėja savivaldybininkų galimybės rūpintis miestų ir rajonų komunaliniu ūkiu, švietimo pagalbos ir socialinių paslaugų teikimu. Merai prašo spręsti ir drastiškai apribotų savivaldybių skolinimosi teisių problemą. Deja, Finansų ministerija planuoja leisti skolintis tik investiciniams projektams, mažinantiems išlaidas ir (ar) didinantiems pajamas, su sąlyga, kad savivaldybės biudžetas bus subalansuotas per ketverius metus. Kiek žinau, Savivaldybių asociacija nepatenkinta ir Vyriausybės planais įvesti naują finansinį rodiklį ekonominei aplinkai gerinti. Pastarasis neatsvertų mažesnių savivaldybių sumažėjusias įplaukas, gaunamas centralizuotai perskirstant gyventojų pajamų mokestį. Toks „skatinimas“ gali ir toliau didinti silpnesnių savivaldybių atsilikimą, nes ta naujoji, seniai žadėta finansavimo pakeitimo tvarka, nukreipta į naujų darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą, būtų veiksminga tik tuo atveju, jei būtų finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, o ne iš pačių savivaldybių biudžetų sutaupytų lėšų.

Apribotos savivaldybių galimybės skolintis ir nebuvimas diferencijuotų paskatų pritraukti investicijų, kurti verslui palankias sąlygas skurdžiausių rajonų gyventojus vis dar stumia ieškoti darbo ir geresnio uždarbio svetur, todėl regionų atskirties problema išlieka.

– Valdantieji prieš rinkimus žadėjo didelį dėmesį regionams ir regionų žmonėms. Praėjo pusė Seimo kadencijos, pokyčių nėra, ar dar verta viltis?

Valdantieji nori nenori turi prisiminti savo pažadus. Į regionus reikia pritraukti naujų gyventojų, jaunų profesionalų ir neužtenka įsileisti imigrantų iš trečiųjų šalių. Pažiūrėkime į Daniją. Dabar ten reformuojama mokesčių administravimo sistema ir nauji etatai steigiami regionuose. O Lietuvoje kol kas – kalbos apie uždaromas ligonines, mokyklas – o tai rodo viena – valstybė mažina darbo vietų regionuose, mažina ir rajonų gyventojų galimybes gauti viešąsias paslaugas. Tokiu atveju valdantieji, priimdami panašius sprendimus, turi užtikrinti, kad žmogus tikrai turėtų galimybę savo ar viešuoju transportu geru keliu pasiekti gydymo įstaigą, mokyklą, darželį, savivaldybę ar savo darbovietę.

Tai labai svarbu, bet, norint įgyvendinti, prireiks labai nemenkų viešųjų investicijų ne tik iš europinių fondų, bet ir iš biudžeto, nes viešąsias paslaugas gyventojams planuojama suteikti ne toliau kaip pusvalandžio kelionės atstumu, o ne toliau kaip per valandos kelionės atstumą ketinama sudaryti žmonėms galimybes dirbti arba užsiimti verslu.

Baltosios regionų knygos įgyvendinimas pirmiausia privalo atsakyti į klausimus, ar tapsime imigrantų traukos ir liksime mažų algų šalimi, o gal padarysime proveržį ir išsiveršime iš vidutinių pajamų spąstų.

– Dėkojame už pokalbį ir tikimės ateisiant realius pokyčius ir į mūsų regioną. 

Alina SAKALĖ

Užs. 1207

bangenis