Verslo klubas padovanojo mokyklai įspūdingą pieštuką. V. Bičiūnaitės nuotr.

Gausybė svečių

Po susitikimų mokykloje Rokiškio krašto muziejaus menėje vyko iškilmingas minėjimas, į kurį susirinko buvę ir dabartiniai mokyklos darbuotojai, svečiai, partneriai, draugai. Dar iki renginio pradžios jie pozavo prie fotosienelės, įrengtos muziejaus vestibiulyje, o menėje šventišką nuotaiką kūrė gyvai atliekama saksofono melodija, dideliame ekrane sukosi visų prabėgusių dešimtmečių retrospektyva – nuotraukose įamžinti darbo, mokymosi, švenčių ir renginių vaizdai. Kai kurie susirinkusieji sakė atpažinę juose savos jaunystės laikus. Svečiai vos tilpo menėje, tad kai kurie įsitaisė balkone.

Renginio vedėjai priminė mokyklos įkūrimo pradžią ir jos vadovus, tylos minute pagerbti išėjusieji anapilin. Šventėje sulaukta gausaus būrio sveikintojų: Seimo narių Raimundo Martinėlio ir Jono Jaručio, AB Rokiškio mašinų gamyklos generalinio direktoriaus Rimgaudo Kilo, taip pat Panevėžio profesinio rengimo centro ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, Biržų technologijų ir verslo centro, Rokiškio rajono vietos veiklos grupės, Kavoliškio kaimo bendruomenės vadovų arba atstovų, kitų svečių. 

Spėjo patvirtinti

Taip sutapo, kad, likus keletui dienų iki šventės, dešimtąja mokyklos direktore patvirtinta Diana Giedrikienė.

Sveikindama susirinkusiuosius, ji sakė: „Mokyklos jubiliejus – puiki proga stabtelti, pamąstyti ir pasidžiaugti. Buvo didžiavimosi mokykla, buvo nusivylimo minučių, bet niekada netilo mokinių ir mokytojų balsai.“ Direktorė džiaugėsi matydama buvusius darbuotojus, ragino didžiuotis tiek mažais, tiek didesniais pasiekimais, dėkojo mokyklos kolektyvui už šventę, kurią kūrė savomis jėgomis. Ji įteikė padėkos raštus Rimantui Guzikauskui, Mirandai Kazanavičienei, Daivai Marmokaitei. Pagerbtas šventėje dalyvavęs pirmosios laidos mokinys Rimantas Dilba.

D. Giedrikienė pusantrų metų direktorės pareigas ėjo laikinai. Iki jos mokyklai vadovavo vyrai. Šventėje vadovė sulaukė glėbio gėlių ir daugybės sveikinimų. 

Tarp sveikinimų – atviravimas, ko bijojo Kavoliškio žmonės

Rokiškio verslo klubo dovaną jo prezidentas, UAB „Ivabaltė“ vadovas Irmantas Tarvydis teikė ne vienas. Džiaugdamasis, kad mokykla išliko ir šiais laikais, klubo vardu padovanojo gigantišką trispalvį pieštuką, simbolizuojantį inžinerinius sprendimus, braižymą, konstravimą ir aukštąsias technologijas, kurios padėtų mokiniams kurtų pridėtinę vertę ne užsienyje, o Lietuvoje. „Verslas tikisi aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, – apibendrino vadovas, perduodamas mikrofoną klubo nariui Zenonui Akramavičiui.

Pastarasis buvo atviras ir ragino prisiminti mokyklos marinimo laikotarpį bei nelabai malonias jos perkėlimo iš Konstantinavos į Kavoliškį peripetijas. Apie tai papasakoti Z. Akramavičius arčiau savęs pakvietė buvusį tuometinį mokyklos direktorių Leoną Kilių. „Sunkiai kėlėmės. Rajono savivaldybė gana skeptiškai žiūrėjo į profesinį mokymą. Visoje apskrityje jis nebuvo laikomas prestižiniu. Mums stengėsi padėti rajono verslininkai. Nuėjome pas tuometinį rajono administracijos vadovą Gintautą Rekertą, „prispaudėme“ ir ieškojome išeičių, nes užkampyje (Konstantinavoje – aut. past.) sumažėjo mokinių, sunku buvo išlaikyti didžiuosius pastatus ir prižiūrėti 14 ha teritorijos“, – prisiminė buvęs vadovas.

Z. Akramavičius nepabūgo įvardinti, kad tuomet rajono mero kėdė priklausė Rimantui Velykiui, kuris irgi prieštaravo mokyklos perkėlimui. Viena iš priežasčių, kaip minėjo Z. Akramavičius, vyravusi nuomonė, neva Kavoliškio gyventojai bijos vaikų. „Aš susiėmiau už galvos ir pasakiau: „Negi mes bijome savo vaikų?“. Šiandien Kavoliškis gyvas. Stiprybės, nenuleiskite rankų“, – optimistiškai linkėjo kalbėtojas.

Ne vienas išsakė mintį – šiuo metu mokykla yra atsigavusi, pakilusi ir tenka tik apgailestauti, kad anksčiau profesinis mokymas buvo nuvertintas.

Minėjimas užbaigtas griausmingai: iki tol romantišką, iškilmingą nuotaiką kūrusios Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro dainavimo studijos „Pandėlio balsiukai“ atlikėjos menę sudrebino tradiciniu palinkėjimu – „Ilgiausių metų“. Paskui šventė persikėlė į muziejaus oficiną, kurioje visus linksmino folkloro ansamblis „Gastauta“.

Prie Dirdų

2
Rašyti komentarą

avatar
2 Comment threads
0 Thread replies
2 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
SelisHenka Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Selis
Selis

Sveikinimai. Teko lankyti motociklininku kursus 1976 metais.

Henka

Kam toks pieštukas reikalingas, matyt buvo akcija ir po pigiai nupirko… o gal kaip priedą prie traktoriaus Minske gavo…