Sėlynės kaime (Rokiškio kaim. sen.) gyvenantis Rikardas Kazimieras Talutis jau ketvirti metai vasaras leidžia piliarožių apsuptyje. Vyras pasakoja, kad gavęs sėklų jas pasisėjo ne kitus norėdamas nustebinti, o kad pačiam būtų gražu. „Tolyn – daugyn. Pačios sėjasi, dabar jau palei daugiabučio sienas keliauja“, – sako R. K. Talutis. Iš tiesų joms gera, nes šios aukštos, bokštus primetančios gėlės mėgsta augti saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose, prie pastatų sienų ar tvorų.
Tai ne vieninteliai augalai, kuriais jis rūpinasi. Prie laiptų žaliuoja rūtų kelmelis, kambaryje auginamas vadinamasis ūsas, kitos gėlės. Su kai kuriomis iš jų tenka atsisveikinti, nesuvešėjusios užima per daug vietos. Taip atsitiko kinrožei, kurią perleido pažįstamai moteriškei. Vyras apgailestauja – tas augalas neišgyveno.
Sakoma, kad augalo veltui negalima perleisti kitam žmogui – reikia keistis augalais arba parduoti nors ir už eurą ar centą. Ar tokiu prietaru tikėti? Pagalvojęs prisimena anksčiau augindavęs gausiai derančių daugiagalvių svogūnų ir jų veltui padalindavęs kitiems, tačiau po tam tikro laiko svogūnai nebederėję, kitaip sakant, „išėję“.
Piliarožės neketina trauktis. Atvirkščiai, jos plečiasi į kiemą.
