Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juodai baltą vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Tai, kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.
Finansų ministerija siekia iki 20 tūkst. eurų sumažinti pajamų ribą, kurią galima gauti su verslo liudijimais. Dabar šioji riba yra 45 tūkst. eurų. Kodėl, pasidomėsite? Mokesčių inspekcija mato kiekvieno mokesčių mokėtojo, kiekvieno žmogaus ir kiekvienos įmonės „profilį“, žinoma, finansinį. Mato išsamiai, čia jums ne feisbuko paskyra, kur patys nustatote, kokia informacija norite dalintis. Taigi, Mokesčių inspekcija mato, kad iš 100 tūkst. asmenų, turinčių verslo liudijimus, apie dešimtadalis gauna daugiau nei siūloma 20 tūkst. eurų riba.
Dar Mokesčių inspekcija įtaria, o gal ir tikrai žino, kad dalis šių žmonių pajamas gavo ne iš tos veiklos, kurią deklaruoja pagal verslo liudijimą. Mokesčių inspekcija mano, kad žmogus užsiima pusiau legalia arba nelegalia veikla, o įsigydamas verslo liudijimą legalizuoja nelegalias ar nepamokestintas pajamas. Negerai, tikrai negerai. Taip neturi būti. Bet ką gi daryti? Vienas kelias yra tas, kurį ir pasirinko valdžia: dėl kelių sukčių tegul kenčia dešimt tūkstančių.
Kitas kelias būtų – užsiimti būtent tais keliais sukčiais. „Užsiimti kiekvienu valstybei per brangu“, – sako įstatymo iniciatoriai. Valstybei „pigiau“ sukurpti įstatymą, skirtą sukčiams, bet taikomą visiems. Bet ar tikrai pigiau? Ar valstybei tikrai „apsimoka“ visus verslo liudijimų turėtojus prilyginti sukčiams? Ar tai „darnu“, kaip mėgsta sakyti valdantieji? O ir kam tada didinamos baudos už neteisėtą praturtėjimą, jei šį mechanizmą dėl jo brangumo valdžia taiko tik išimtiniais atvejais.
Kitas pavyzdys – minimali mėnesio alga (MMA). Tai valdžios alfa ir omega, nėra nė metų, kad nebūtų keliama ar ketinama kelti. Net „idėjos Lietuvai“, ir tos sukasi aplink MMA – kokią nustatyti, kas ją turi nustatyti, kaip ją diferencijuoti, pagal regionus ar pagal amžių. Nes darbdaviai, tai – juk išnaudotojai, patys algos nepakels, kol valdžia nepalieps. Iš tikro, tokių yra. Kurie algą kelia tik tada, kai keliama MMA. Štai tikras atvejis. Žmogus ateina prašyti padidinti algą, o darbdavys jam ir sako: tai juk MMA kels, tada ir pakelsim. Gal pakeltų ir anksčiau, bet kam, juk gali dvigubo vargo turėti.
Bet štai, jau net pati valdžia savo nustatyta minimalia alga nebetiki. Ją dabar galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Bet ir tai dar ne viskas. Štai „Sodra“ žiūri įtariai į tuos, kurie moka valdžios nustatytą MMA, laiškus siuntinėja, pasiaiškinti kviečia. Štai kokia visuotinė reguliavimų devalvacija!
O juk už visų reguliavimų slypi valdžios nepasitikėjimas žmonėmis, mokesčių mokėtojais, darbdaviais. Bet kaip pašauksi, taip ir atsilieps. Te nesistebi po to, kai tūlas pilietis apie savo rinktą valdžią pasako: ai, visi jie ten „durniai“ ir vagys.
Rūta Vainienė
