Ar pritariate, kad reikėtų atšaukti ar koreguoti šių metų brandos egzaminų sesiją?

Vertėtų susitarti net ne šalies, o Europos lygmeniu

Erikas Gaigalas

Švietimo profsąjungų lyderis, istorijos mokytojas, abituriento tėvas

Prieš Naujuosius atėjo informacija iš ministerijos. Kalbama apie brandos egzaminų pasikeitimus. Tarkim, man nepatiko, kad siūlo sesijos metu atsisakyti anglų, lietuvių kalbų įskaitų, šiek tiek palengvinti chemijos ar fizikos reikalavimus, neįtraukti laboratorinių darbų ir pan. O, pavyzdžiui, istorijos palengvinimų nesiūloma, nors ir istorijos mokymasis atitinkamai nukenčia. Nesuprantu, kodėl vieniems programa tarsi siaurinama, o kitiems ne. Sakykim, matematika pernai „susivarė“ (labai daug abiturientų neišlaikė egzamino), tai palengvinkim ir t. t. Tačiau motyvai nėra aiškūs, sistema nesikeičia.

Girdėjau, kad pernai keletas valstybių atsisakė brandos egzaminų. Bet dauguma paliko. Kol kas labai sunku pasakyti. Kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo pasirengimo situacija labiau komplikuosis. Gali būti ir taip, kad egzaminus vėl nukels vasaros pabaigai. O esmė tokia, kad traukinys įsibėgėjęs.

Žaidimo taisykles reikėtų keisti, bet galbūt reikia nustatyti kitus kriterijus. Jei pasakysime „nebus egzaminų“, bijau, gali paskatinti atvirkščią efektą. Gal reikėtų akcentuoti metinius pažymius. Nežinau, ar pritarčiau, kad šiuo metu būtų panaikinti egzaminai. Tokiu atveju kiltų chaosas. Kol kas visi dirba. Nors suprantame, kad mokinių rezultatai vis tiek nukentės. Valdžia, aukštosios mokyklos turėtų susitarti. Ir kuo greičiau. Laikas yra nedėkingas, o mokytojai šioje nežinioje tikrai labai nerimauja. Manau, dėl egzaminų vertėtų susitarti net ne šalies, o Europos lygmeniu.

Tęsiantis karantinui, mokinių požiūris keitėsi

Sigutė Letukienė

J. Tumo-Vaižganto gimnazijos dvyliktokų klasės auklėtoja

Nuotolinis ugdymas prasidėjo praėjusių metų kovo mėnesį. Tai buvo iššūkis visiems, bet, manau, tada gerokai didesnį stresą patyrė mokytojai, nes dauguma mokinių iš pradžių tai priėmė kaip žaidimą. Jiems šis laikas buvo, pavadinčiau, „mokymasis atostogų režimu“, kadangi niekas nesitikėjo, kad tokia situacija tęsis taip ilgai. Tęsiantis karantinui, mokinių požiūris į nuotolinį ugdymą keitėsi, atsirado nerimo. Mokiniams, kurie labai atsakingai žiūri į mokymąsi, nuotolinis ugdymas kelia didelį stresą: krūviai padidėjo, įtampa išaugo, tenka daug mokytis savarankiškai, o tam trūksta įgūdžių. Taip pat beveik neliko laiko poilsiui, atsirado nuovargio. Be abejo, didžiausią įtampą, stresą ir nerimą jaučia abiturientai, kadangi beveik pusę 11-os klasės ir pusę 12-os klasės kurso mokosi nuotoliniu būdu. Per nuotolinio ugdymo pamokas dėl laiko stokos nėra galimybės atsakyti į visus mokinių klausimus, kiekvienam paaiškinti tik jam nesuprantamų dalykų, nes per tas pačias 45 minutes klasėje galima atlikti daugiau užduočių nei per nuotolinio ugdymo pamokas –jose darbas vyksta kur kas lėčiau. Na, o tinkamai pasiruošti VBE yra rimtas iššūkis, nes ne kiekvienas mokinys geba ruoštis pats ir, esant tokiai situacijai, kai miršta artimieji, kai kiekvieną dieną galvoji, ar nesusirgsi, laikyti brandos egzaminus mokiniams būtų didelis stresas, turbūt ne vienas susidurtų ir su psichologinėmis problemomis. Aš manau, kad šioje situacijoje vertėtų paieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, dvyliktokų pasiekimus vertinti pagal 11-os ir 12-os klasių I ir II pusmečių bei baigiamojo kontrolinio darbo (11 kl. ir 12 kl. kurso užduotys vienodos visiems Lietuvos mokiniams) įvertinimų vidurkį. Mano galva, tai būtų objektyvu, konkurencinga stojant į universitetus ir nekeltų tiek streso.

Siūlymai pateikti švietimo bendruomenei

Diana Guzienė

J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorė

Nacionalinė švietimo agentūra atliko įvairių interesų grupių aktualiais klausimais apklausas bei teikė konsultacijas. Agentūra yra suformulavusi galimus siūlymus dėl 2020–2021 m. brandos egzaminų sesijos organizavimo. Šie siūlymai yra pateikti švietimo bendruomenės svarstymui.

Pritarčiau šiems pakeitimams:

2021 m. nevykdyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Įskaita yra ugdymo proceso dalis, didelės laiko sąnaudos įskaitai vykdyti, apsunkinta skaidri komunikacija.

Užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį iš karto nukelti į pagrindinės sesijos pabaigą (kaip ir gegužės pradžioje numatytus egzaminus – birželio mėn. antrąją pusę), įterpiant prieš pakartotinės sesijos egzaminų vykdymą.

Esant ypač nepalankiai epidemiologinei situacijai, brandos egzaminus vykdyti taip, kaip ir 2020 m., nukeliant jų pradžią iki 2021 m. birželio pabaigos.

Matematikos valstybinio brandos egzamino užduotyse didinti matematikos bendrojo kurso užduoties dalies svorį.

Gamtos mokslų valstybinių brandos egzaminų užduotyse klausimus, susijusius su praktikos darbu, formuluoti, klausiant teorinių dalykų, bendrųjų gebėjimų.

Išties, šiek tiek nepasisekė

Jonas Trumpa

Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientas

Aš kaip abiturientas manau, jog visiškai atšaukti egzaminus nebūtų protinga, nes tuomet būtų labai sunku objektyviai įvertinti moksleivių žinių lygį. Pažymiai vienose mokyklose rašomi pagal vienus kriterijus, kitose – pagal kitus, tad jie nėra objektyvi priemonė visos Lietuvos moksleivių žinioms palyginti. Užtat pasisakyčiau už korekcijas, palengvinimus. Pavyzdžiui, už tai, kad egzaminai galėtų trukti šiek tiek ilgiau, nes apsauginės priemonės, tokios kaip kaukės ar pirštinės, išties blaško, būna sunkiau susikaupti. Stipriai pritariu, kad būtų atšaukta lietuvių kalbos įskaita, nes praėjusių metų patirtis parodė, kad nuotoliniu būdu neįmanoma užtikrinti vienodų moksleivių galimybių, o dėl to ir objektyvaus vertinimo. Pati įskaita iš esmės neturi didelės išliekamosios vertės ir nelabai ką patikrina.

Pritarčiau, jog egzaminai vyktų vėliau. Taip, kaip praėjusiais metais. Galbūt dar pavasarį, grįžę į mokyklas, galėtume papildyti žinių bagažą. Ar pagalvoju, kad mūsų kartai nepasisekė? Dažnai pagalvoju, išties, šiek tiek nepasisekė. Bet tikiu, kad kažkaip sugebėsime save realizuoti.

Egzaminų nereikėtų atsisakyti

Eglė Mikšytė

Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiturientė

Egzaminų nereikėtų atsisakyti. Žinoma, dar neaišku, kokia pandemijos situacija bus jų vykdymo metu, bet norėtųsi, kad egzaminai vyktų įprastiniu būdu, užtikrinant tiek mokinių, tiek egzaminuotojų saugumą. Tikriausia su nuotolinio mokymosi sunkumais susidūrė daugelis mokinių, bet džiugu, kad gimnazija atsižvelgia į mokinių pageidavimus ir teikia papildomas konsultacijas. Turime suprasti, kad norėdami pasiekti gerų rezultatų privalome įdėti gerokai daugiau pastangų, negu mokydamiesi gyvai mokyklose.

Savarankiškas mokymasis turi ir savų pliusų: galima labiau susikoncentruoti ir geriau įsisavinti reikiamą informaciją, pasirengti tolesniam mokymuisi aukštosiose mokyklose. Ir mokytojai, ir mokiniai jau ilgą laiką naudoja įvairias nuotolinio mokymo programas, dabar nėra tokios sumaišties ir nepasiruošimo, kuris užklupo praėjusiais mokslo metais. Todėl mokymosi kokybė yra gera, viskas vyksta sklandžiai.

Diskutuojama dėl anglų ir lietuvių kalbėjimo įskaitų atsisakymo. Lietuvių kalbėjimo įskaita lietuvių kalbos egzaminui nedaro įtakos, todėl pritarčiau, jei jos būtų atsisakyta, nes tai atima ir laiko, pasiruošimo, mokinio pastangų. Anglų kalbos įskaita turėtų vykti, nes jos rezultatas prisideda prie anglų kalbos egzamino rezultatų.