blank

Rugsėjo 14 d. vyko spaudos konferencija, skirta energetikos kainų poveikio Lietuvos verslui problemai. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) atstovai išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Lietuvoje išaugusios energijos kainos. Tai, pasak konferencijos iniciatorių, lemia neprognozuotą šalyje veikiančių įmonių kaštų augimą ir konkurencingumo mažėjimą.

Vladas Pleskovas, Klaipėdos PPAR prezidentas, konferencijoje sakė, kad signalus apie blogėjančią situaciją buvo galima įžvelgti dar prieš karą Ukrainoje. „Dar neprasidėjus karui Ukrainoje, pagal algoritmą Lietuvoje kainos nuo praėjusių metų užaugo tris kartus. Tai ar nereikėjo jau tuo metu susimąstyti, kad šie algoritmai blogi ir netinkami ir jie valstybei gresia griūtimi? Per tą pusę metų tikrai galėjome išsiaiškinti šios krizės priežastis, bet niekas nieko nedaro. Ir šiai dienai turime nebe tris kartus pakilusią kainą, o 11. Iš principo mes visą laiką vėluojame – arba bėgame politikoje prieš traukinį, arba velkamės iš paskos ir taisome klaidas“, – dėstė V. Pleskovas.

Sigitas Leonavičius, Vilniaus PPAR prezidentas, sakė, kad nutikus blogajam scenarijui, pagal skaičiavimus būtų atleidžiama iki 30 proc. darbuotojų šalyje. „Yra du scenarijai. Gerasis, jeigu operatyviai imamasi spręsti fiksuotos ar nefiksuotos elektros kainos problemą, verslai gali toliau planuotis savo veiksmus iki metų pabaigos ir pirmajam naujų metų ketvirčiui, yra išsaugomos darbo vietos, o jei darbo vietų ir mažės, tai bus nedidelis procentas – taip išsaugome ekonomiką valstybėje ir išeiname iš šitos krizės visi kartu. Blogasis scenarijus – jeigu to nebus daroma, tai drastiškai daugės bedarbių, yra paskaičiuota, kad iš milijono darbuotojų 20–30 proc. gali prarasti darbo vietas ir tapti Užimtumo tarnybos klientais, vidaus vartojimas taip pat kris ir visiems verslams prasidės ta erozija, kurią sustabdyti po Naujųjų metų bus ypač sunku arba net neįmanoma. Reikia paskaičiuoti Vyriausybei ir visoms ministerijoms, kiek reikėtų investuoti lėšų, jeigu bus blogasis scenarijus“, – teigė S. Leonavičius.

„Keliame tikslą išgyventi, kaip ir dauguma gamintojų“

blankJustinas Kanopa

UAB „Rokiškio mėsinė“ direktorius

Įmonės išlaidos už elektros energiją išaugo daugiau kaip keturis kartus, dabar mėnesinės sumos siekia daugiau nei 100 tūkst. Eur. Pradėjome domėtis galimybe gaminti elektros energiją patiems – vyksta saulės elektrinės įrengimo paruošiamieji darbai. Tai yra ilgalaikis projektas, kuris mums palengvins finansinę naštą ateityje, bet sprendimų reikia čia ir dabar.

Įmonės išlaidas sudaro ne tik energetiniai kaštai, auga ir žaliavų savikaina, dėl to ir mes nuolat peržiūrime produkcijos kainas, tenka jas kelti.

Išlaikyti verslą imamės visų būdų, stengiamės optimizuoti veiklą, ką galime, darome per kainodarą, bet ir tai neišspręs visų problemų, nes žmonės gali nupirkti tiek, kiek gali, juolab turime konkurentų iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, kur elektros kainos klausimas sprendžiamas kitaip, todėl mes su jais nebegalime konkuruoti, mūsų situacija prastėja.

„Ruošiamės tapti elektros gamintojais“

blankEimantas Novikas

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas, dekanas

Kainos parapijai už elektros energiją išaugo tris kartus. Ne tik bažnyčioje naudojama elektra, bet ir klebonijoje, parapijos namuose, „Carito“ patalpose. Stengiamės kiek įmanoma įjungti taupymo režimą, džiaugiamės, kad keičiant bažnyčios elektros instaliaciją įdėtos taupios LED lemputės. Bet kai kurie dalykai elektrą naudoja nuolat, šaldytuvai, šildymas.

Dalį pajamų gauname iš turistų, turizmo sezonas dar nesibaigė, bet šiųmetis išties geras. Pernai sulaukėme 70 proc. mažiau turistų. Kuriam laikui užteks surinktų lėšų – neaišku, tikimės paties geriausio.

Ruošiamės tapti elektros gamintojais, dalyvausime Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbiamame šaukime teikti paraiškas. Pagal APVA projektus galima elektrinę įsirengti ant stogo arba patiems tapti gamintojais, įsigyjant elektrinės dalį. Mes negalime įsirengti saulės elektrinės ant stogo, nes bažnyčia – kultūros paveldo objektas ir kai kurie stogai tam nepritaikyti, vieni per silpni, kituose per daug atbrailų.

„Svarstome, ar išlaikyti, ar visgi uždaryti pieno perdirbimo cechą“

blankSaulius Jasinevičius

Pieno ūkio savininkas

Išlaidos už elektros energiją pakilo septynis kartus. Galimybės taupyti – minimalios, nes neįmanoma daug ko išjungti: nei melžimo aikštelių, nei pieno šaldytuvų, katilų, nei cecho.

Sistemingai brangsta ne tik elektra, bet ir gamybinės žaliavos, kiekvieną mėnesį po 10 proc. kyla pakuočių, lipdukų, plovimo medžiagų kainos. Palyginti su kainų kilimu, mūsų verslas vos juda, galima sakyti, dirbame nuostolingai, nes savo produktų kainomis nepasivejame kainų parduotuvėse. Nors branginame ir savo gaminius, pelno nepasiekiame.

„Sunkmečiu ne paskolos, o pagalbos reikia“

blankIeva Rakauskaitė

„Ievos grožio studijos“ įkūrėja

Kol kas išlaidos už elektros suvartojimą neišaugo – už liepos mėnesį dar mokėjau stabilią kainą, ne didesnę nei anksčiau. Esu nustačiusi fiksuotą elektros suvartojimą, todėl kas mėnesį moku už 200 kWh, nepriklausomai nuo metų laiko. Už elektros tiekėjų pasirinkimą atsakingi patalpų savininkai, todėl negaliu numatyti, ar elektros kainos smarkiai išaugs, bet jos bus didesnės – tai neišvengiama.

Ne tik elektra brangsta, kyla ir dujų, degalų kainos, daug kas lemia sunkmetį, o verslams – ypač.

Kai kurių priemonių savikaina padidėjo iki 30 proc., tiek pat brango ir procedūrų savikaina. Ateityje toks kainų šuolis atsilieps ir procedūrų kainoms.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Verslo bitė
Verslo bitė
2022 19 rugsėjo 9:19

Ir kuris čia iš kalbintųjų yra verslininkas?

Rekomenduojami video: