Juokas padeda pasveikti

Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius Normanas Kazinsas (Normanas Cousinsas) ilgus metus dirbęs Amerikos politikos žurnalistu, po itin varginančios ir įtemptos komandiruotės Rusijoje sužinojo, jog serga itin reta ir nepagydoma liga ankiloziniu spondilitu. Dėl šios ligos vyras kentė neapsakomai stiprų stuburo skausmą, o po kelių mėnesių nebegalėjo judėti ir valgyti. Kai gydytojai konstatavo faktą, kad pasveikti yra tik viena galimybė iš penkių šimtų, N. Kazinsas nusprendė, kad jo kelionė žemėje taip greitai nesibaigs. Vyras buvo įsitikinęs, kad ligą sukėlė nuolatinis nuovargis ir stresas, pažeidęs jo imuninę sistemą, todėl jo užduotis buvo paprasta sustiprinti imuninę sistemą.

N. Kazinsas pagalvojo, kad jei neigiamos emocijos prisidėjo prie jo ligos atsiradimo, tai teigiamos turėtų padėti jam jaustis geriau. Taigi, gydytojams leidus, skyrė sau juoko terapiją.

Sveikatos psichologė Aušra Norė primena, kad mokslas jau įrodė gerų emocijų naudą organizmui.

Jis išėjo iš ligoninės ir pradėjo vartoti labai dideles vitamino C dozes. Po daugiau nei penkias valandas per dieną šis žmogus praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas arba klausydamasis linksmų istorijų ir anekdotų. Jis pastebėjo, jog po 10 minučių juoko praeidavo skausmai. Laikas bėgo, jo būklė nuolat gerėjo, o po dviejų metų Normanas Kazinsas visiškai atsistojo ant kojų ir sugrįžo į darbą.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorės, sveikatos psichologės Aušros Norės, po šio įvykio didelė dalis mokslininkų bendruomenės sutelkė dėmesį į juoko ir teigiamų emocijų įtaką žmonių sveikatai – pradėjo daug mokslinių tyrimų projektų, kurie nustatė, kad viskas, kas kelia geras ir teigiamas emocijas, gali padėti pasveikti.

Duodamas kyšį – nuskriaudi save

Kai žmogus susiduria su liga, kuri sukelia skausmą ar kitokį diskomfortą, nieko nelaukęs vyksta pas gydytoją ir tikisi visokeriopos pagalbos. Tačiau veikiamas skausmo, nerimo ir baimės, neretai gali pagalvoti, kad gydytojui verta įduoti vokelį, nes tuomet gydymas vyks greičiau ir sklandžiau.

Remiantis gyventojų nuomonės apklausomis, dažniausiai tokiam veiksmui ryžtasi moterys ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų žmonės. Jų duodamų kyšių vertė paprastai nėra didelė, bet tai būna paskutinės jų santaupos, kurias atiduodami medikui, jie labiausiai nuskriaudžia save.

Pinigai, kuriuos pacientai skiria padėkoms vokeliuose, galėtų būti investuojami į jų pačių gerovę ir geresnę gyvenimo kokybę. Tai gali būti apsilankymas teatre ar parodoje, iškyla su šeima, sveikatinančios ir atpalaiduojančios procedūros ar tiesiog buvimas gryname ore. Svarbiausia, kad veikla keltų tik geras emocijas, skatintų juoktis. O juokas gyvenime yra labai svarbus, taip pat kaip maistas, deguonis ir vanduo. Neveltui sakoma, kad laiminga širdis yra geriau už bet kokį vaistą.

Gydytojo pareiga – padėti

Gyventojai turi nepamiršti, kad už sveikatos priežiūros paslaugas jau yra susimokėję kas mėnesį mokėdami įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF). Pacientai, kurie galvoja, jog gydytojui reikia atsidėkoti duodant vokelį ar kitokias neoficialias padėkas, turi suprasti, kad joks kyšis ar dovana neužtikrins geresnio gydymo ar išskirtinės priežiūros. Kiekvieno mediko pareiga ir atsakomybė – visais pacientais rūpintis vienodai, nes šią profesiją jie renkasi pirmiausiai dėl noro padėti žmonėms, o ne galvodami, kiek papildomai jie galės „prisidurti“ prie atlyginimo imdami vokelius iš pacientų.

Poilsis geriausia investicija

Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytoja Virginija Dasčioraitė tikina, jog teigiamos emocijos iš tiesų padeda greičiau pasveikti.

„Ne veltui kiekvieną kartą pacientams primename, kad negaluojant svarbu ne tik vaistai, bet ir poilsis, atsipalaidavimas, nes nuolatinis stresas ir patiriamas nuovargis dažnai tampa ne tik pagrindine ligos priežastimi, bet daro įtaką ir tolimesnei ligos eigai – ją apsunkina. Pailsėjęs žmogus laimingesnis, o gerai nusiteikęs pacientas sveiksta greičiau“, – sako vidaus ligų gydytoja V. Dasčioraitė.

Medikė pacientams rekomenduoja uždirbtus pinigus skirti jiems būtiniems ir svarbiems dalykams, o ne dovanėlėms ir ne padėkoms vokeliuose. Tai gali būti veikla, kuri užtikrins gerą emocinę būklę, pavyzdžiui, kelionė, apsilankymas sporto klube, sanatorijoje ar gera knyga, apsilankymas parodose ar muziejuose.

„Neišvengiamai svarbus vaidmuo atitenka sveikai ir subalansuotai mitybai. Dėl jos  žmogus tampa energingas, gerėja sveikata. Todėl labai svarbu nepamiršti skirti lėšų ir sveikatai naudingiems produktams: vaisiams, daržovėms, jūrų gerybėms. Juk kaip valgome, taip ir jaučiamės“, –  teigia gydytoja Virginija Dasčioraitė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.

Užs. 612

 

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie