blank
ELTA nuotr.

Spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ vykdyta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, kaip ir anksčiau, labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: Bažnyčia (68 proc. pasitiki ir 22 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (66 proc. pasitiki ir 28 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (64 proc. pasitiki ir 30 proc. nepasitiki). Pasitikinčių ir nepasitikinčių Lietuvos žiniasklaida yra beveik po lygiai (47 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki), o mažiausiai gyventojai pasitiki Vyriausybe (30 proc. pasitiki ir 66 proc. nepasitiki) ir Lietuvos Seimu (20 proc. pasitiki ir 76 proc.  nepasitiki).

Per pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida

Per paskutinį mėnesį labiausiai keitėsi gyventojų nuomonė apie Lietuvos žiniasklaidą. Šių metų rugpjūčio mėnesį žiniasklaida šalyje pasitikėjo tik keturi iš dešimties (40 proc.) suaugusių šalies gyventojų ir daugiau nei pusė (56 proc.) nepasitikėjo (patys prasčiausiai šalies žiniasklaidos vertinimai nuo 1996 metų pradžios), o šių metų spalio pabaigoje 7 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių žiniasklaida ir teigiamai bei neigiamai vertinančių jau buvo po lygiai. Paskutinį kartą panašūs vertinimai buvo lygiai prieš 10 metų, per 2009–2011 metų ekonominę krizę – tada 2011 metų spalį žiniasklaida pasitikėjo 48 proc. ir 48 proc. nepasitikėjo.

Tuo tarpu prieš metus (2020 m. spalį) Lietuvos žiniasklaida pasitikėjo šeši iš dešimties apklaustųjų (60 proc. pasitikėjo ir 36 proc. nepasitikėjo). O daugiausiai pasitikinčių žiniasklaida buvo prieš 23 metus – 1998 m. lapkritį 83 proc. suaugusių šalies gyventojų ją pasitikėjo ir tik 12 proc. nepasitikėjo.

Šiuo metu žiniasklaida daugiau pasitiki moterys (50 proc.) nei vyrai (43 proc.), mažesnių miestų gyventojai (59 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (56 proc.), pensininkai (54 proc.) ir besimokantis jaunimas (57 proc.), dešiniųjų pažiūrų respondentai (66 proc.). Tuo tarpu labiau už kitus žiniasklaida nepasitiki 30 – 49 metų žmonės, kaimo gyventojai, darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 6 procentiniais punktais taip pat pagerėjo savivaldybių vertinimas (nuo 58 proc. iki 64 proc.), o kitų 4 institucijų vertinimas nepakito.

Sociologė apie pasitikėjimą žiniasklaida: kaltas lieka paštininkas, kuris praneša neigiamas žinias

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pasitikėjimas žiniasklaida buvo ypač sumažėjęs dėl įtemptos situacijos šalyje. Sociologė atkreipia dėmesį, kad tiek apie migrantų krizę, tiek apie naująją COVID-19 pandemijos bangą, tiek apie prie Seimo vykusias riaušes visuomenė sužinojo iš žiniasklaidos. Todėl, pasak jos, žiniasklaida neišvengiamai buvo sutapatinta su valstybėje tvyrančiu bendru neigiamu fonu.

„Buvo bendras neigiamas fonas: krizė ant krizės. Ir vis tiek žmonės apie tas krizes sužino iš žiniasklaidos, nes tai yra tarpininkas tarp įvykio ir žmogaus. Kalbant apie tuos pačius migrantus, turbūt 99 proc. Lietuvos jų nei matė, nei čiupinėjo, kadangi tiesioginį sąlytį su jais turi tik prie sienos gyvenantys žmonės. Visi kiti jau gauna informaciją iš žiniasklaidos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

„Tai taip, tas bendras fonas rugpjūtį-rugsėjį apskritai buvo labai neigiamas: ir riaušės, ir migrantai, ir pandemija, ir galimas naujas karantinas. O per tuos dvejus metus žmonės pavargo nuo tos neigiamos informacijos. Tai tada kaip ir kaltas lieka tas paštininkas, kuris neigiamą tą laišką atnešė“, – taip pat pažymėjo ji.

Sociologė atkreipia dėmesį, kad spalio mėnesį, kai ir vyko ši apklausa, situacija buvo šiek tiek ramesnė, nusistovėjo, viešoje erdvėje labiau dominavo politikų konfliktai, kurie, pasak jos, visuomenei tokio didelio poveikio kaip kitos krizės nedaro.  Todėl, R. Ališauskienės teigimu, greičiausiai spalio mėnesį ir buvo pastebimas pasitikėjimo žiniasklaida augimas.

R. Ališauskienė akcentuoja, kad daugiausiai nepasitikėjimo žiniasklaida pastaruoju laikotarpiu sukėlė visuomenės susiskaldymas.

„Dabar matome, kad beveik dėl visko yra gana supriešintos nuomonės. Ir praktiškai išeina taip, kad kiekviena visuomenės dalis paprastai girdi tik tą informaciją ir žinias, kurios atitinka jų išankstinę nuomonę. (…) Tai tokie dideli burbulai, kurie nepersidengia“, – atkreipė dėmesį sociologė.

„Kai buvo pandemijos pati pradžia 2020 metų kovo mėnesį, kai buvo šokas visuomenėje, niekas nieko nežinojo, tai žiniasklaida buvo pakankamai aukštai, nes tai buvo instrumentas, kuris praneša žinią. Bet pandemijos pradžioje nebuvo jokio vertinimo, tiesiog visa tai nugriuvo ant galvos. O kai vėliau atsirado vertinimai, tai tas paštininkas liko kaltas“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.

Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

blank
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments