Tapo vairuotoju ir melagienos auka
Algis VEIKŠYS
Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas
Ryšį su draugijos nariais palaikome telefonu, internetu. Prieš šventes išvežiojau bent 40 dovanėlių. Pastovėjom 3–5 metrų atstumu vienas nuo kito, pakalbėjom. Vieni pasiguodė, kiti pasidžiaugė, tretiems galbūt net psichologo reikėtų… Žmonės suvokia, kokia kebli situacija, kai kuriuos kausto viruso baimė, tad stengiasi nekelti kojos iš savų namų arba išeina tik būtiniausiu atveju – kartą per savaitę į parduotuvę nusipirkti duonos.
Įvairios negandos praeina, praeis ir šita
Antanas BALČIŪNAS iš Kriaunų
Pripratau prie karantino. Nejaučiu diskomforto. Tik iš pradžių buvo neįprasta. Virtualiai bendraudamas panašiai praleidžiu tiek pat laiko, kaip įprastai. Turiu laisvalaikio ir buitinių užsiėmimų: gaminu maistą, skaitau knygas, tvarkau kambarius. Per pirmąjį karantiną pavažinėdavau (neįgaliojo vežimėlyje – aut. past.) po Kriaunas, aplinkui namus, nuvažiuodavau į parduotuvę. Dabar žiema, slidu, todėl tik truputį pajudu lauke.
Pabandykit nulaužti sausą šaką. Ar lengvai pavyks?
Genovaitė MATIUKIENĖ iš Rokiškio
Savamokslė menininkė, kūrusi unikalius kaimiškų namų bei kitų pastatų maketus, kitokius suvenyrus. Į klausimą, kaip jaučiasi per karantiną, 85-erių metų moteris optimistiškai atšauna: „Pabandykit nulaužti sausą šaką. Ar lengvai pavyks?“ Sako per karantiną neišeinanti į lauką, tik atsidaranti langą ir išvėdinanti kambarius. Name laiką leidžia viena, „gyvena sėdėjimu ir vaikščiojimu“, kad raumenys turėtų darbo. Maistu aprūpina netoliese gyvenantis sūnus, dienas praskaidrina radijas. Dėl prasto regėjimo televizoriaus nežiūri.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Algiui Veikšiui už jo pasiaukojimą ir nuoširdų darbą reikia tik pagirti. Puikus vadovas, renginių organizatorius, oratorius, patriotas.