Istorinis Moškėnų piliakalnis, kurio papėdėje archeologai rado senovinės gyvenvietės pėdsakų, Užgavėnių vakare sulaukė netikėtų svečių. Ant archeologinio paminklo kažkas sumanė susikurti laužus, o gal net ir Morę supleškinti.
Laužus užgesino
Ugniagesiai gelbėtojai pranešimą apie piliakalnio viršūnėje degantį laužą gavo vasario 28 d. apie 19 val. Paaiškėjo, jog ten dega ne vienas, o net keli laužai. Gelbėtojai laužus užgesino, šventusiųjų piliakalnio „kepurėje“ neberado, tad dabar aiškinasi, kam kilo mintis žiemą laužais išvaikyti ant valstybės saugomo paminklo.
Pagonybės vieta
Moškėnų piliakalnis tapo senojo baltų tikėjimo (pagonybės) švenčių vieta. Čia birželio 24 d. švenčiamos Rasos (Joninės), rugsėjo 22 d. – Baltų vienybės diena, degamas aukuras ir laužai. Kaimiškoji seniūnija, kurios teritorijoje yra piliakalnis, Užgavėnių šventės ant piliakalnio neorganizavo. Seniūnijos vadovai galvoja, jog šią vietą žiemos išvarymo šventei galėjo pasirinkti asmenys, nežinantys šio objekto istorinės vertės.
Istorinis paminklas
Istorinis Moškėnų piliakalnis, datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir jo papėdėje buvusi senovinė gyvenvietė, – istorikų tyrinėjimo objektas. Piliakalnyje rasta dirbinių iš titnago (peilių), akmens (kirvių dalių, išgrąžų, galąstuvų, trintuvų), molio (verpstukų, liejimo formų), kaulo (smeigtukų, adatų, ylų, ietigalių, skaptų, durklų), geležies (peilių, pjautuvėlių, ietigalių dalių, ylų, kabliukų, smeigtukų, kaltas, dildė), žalvario (smeigtukų, grandinėlių fragmentų, segės dalis, kabučių). Čia aptikta lipdytos ir brūkšniuotos keramikos dirbinių, gyvulių kaulų. Nustatyta, kad piliakalnis mažiausiai vieną kartą buvo perstatomas, aptikta akmeninių grindinių liekanų ir kitų archeologijos lobių.
Gal ant mūsų piliakalnio apsigyveno ponia Greta?