Nuo 2018 m. leista alkoholį įsigyti ar jį turėti asmenims tik nuo 20 metų. Alkoholinių priemonių pardavėjai turės teisę reikalauti dokumentų iš visų pirkėjų, o, jei kyla abejonių, kad asmuo jaunesnis nei 25 metai, tuomet reikalauti dokumento privaloma. Nuspręsta trumpinti alkoholio prekybos laiką — parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10.00 iki 20.00, sekmadieniais — nuo 10.00 iki 15.00. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Stacionarios kavinės, turinčios licenciją verstis alkoholio prekyba, galės aptarnauti lankytojus lauko sąlygomis ne didesniu nei 40 metrų atstumu nuo stacionarios kavinės. Ši nuostata įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Mokamuose masiniuose renginiuose ir mugėse galės vykti prekyba tik silpnais alkoholiniais gėrimais iki 7,5% etilo alkoholio koncentracijos. Alkoholio vartojimas uždraustas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta. Be to, nutarta prekybą alkoholiniais gėrimais uždrausti paplūdimiuose. Seimas uždraudė bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą. Tačiau reklama nebūtų laikoma prekių ženklai, informacija apie gamintoją ir pan.
Nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu. Nuo tų pačių metų alkoholis nebegalės būti parduodamas paviljonuose — neregistruojamuose, į žemę įleistų pamatų neturinčiuose laikinuose statiniuose iš surenkamų konstrukcijų. Paviljonai apskritai bus išbraukiami iš prekybos alkoholiniais gėrimais vietų sąrašo.
Tokiais būdais manoma stabdyti alkoholio prieinamumą ir jo vartojimo sukeltas pasekmes. Pasiteiravome, ką apie alkoholio vartojimo apribojimus renginiuose galvoja su tuo susiduriantys organizatoriai, švenčių dalyviai.
Jūratė Bagužienė, Pandėlio bendruomenės pirmininkė
Aš niekada nebuvau už prekybą alkoholiu. Girti žmonės, ypač jaunimas, renginiuose elgiasi įžūliai, dažnai net nesutramdomi, užgaulioja ir įžeidinėja aplinkinius, jautiesi nesaugus. Ar pasiteisino draudimas renginiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais? Mano nuomone, taip. Tačiau nors organizuojamuose atviruose renginiuose alkoholiu neprekiaujama, vis vien apsvaigusių nuo jo būna. Matyt, vien tik draudimo prekiauti alkoholiu neužtenka, šiuo klausimu reikia ir kitokio lygio prevencijos.
Savaitgalį Pandėlyje vyko Oninės. Kaip renginio organizatorė, labai dėkoju Rokiškio policininkams, aktyviai palaikiusiems viešąją tvarką renginyje ir jo prieigose.
Birutė Bagdonienė, Rokiškio kultūros centro renginių organizatorė
„Blaivių“ renginių mintis yra gera, tačiau draudimas negali užtikrinti, kad žiūrovai alkoholio nevartos įsigiję kitose prekybos vietose. Organizatoriai ir pareigūnai tam užkirsti kelio negali, tik šalinti pasekmes. Mūsų visuomenei blaivybės dar reikia mokytis.
Romualda Kvedaravičienė, Kazliškio bendruomenės pirmininkė
Seniūnijoje vykstančiuose renginiuose nuo seno neprekiaujama alkoholiu, nes mūsų šventės mažesnės. Šis įstatymas galbūt aktualesnis didesniems miestams, stambesniems renginiams. Teko būti Ventspilyje (Latvija), Jūros šventėje. Nors ten alumi prekiavo visur, tačiau nesimatė nė vieno neblaivaus.
Robertas Krasauskas, Rokiškio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas
Prieš įsigaliojant šiam įstatymui žmonės įsivaizdavo: jei mieste vyksta renginys, tai po visą miestą galima vaikščioti su alaus buteliu rankoje. Dabar to nebėra, mažiau ir viešosios tvarkos pažeidimų.
Romas Kundelis, sporto renginių organizatorius
Daug kas priklauso nuo žmonių vidinės kultūros. Išgėrus didelį kiekį silpno alkoholio pasekmės irgi gali būti liūdnos. Galima bokalą alaus gerti 2–3 valandas, o galima išmaukti per pusvalandį ir prisidaryti problemų. Jei visiškai uždraustume, tai būtų geriama vogčiomis: tarkime, turiu maišelyje pasislėpęs butelį alkoholio, išgėrinėju, o jo atimti iš manęs niekas negali, nes tai jau būtų krata.
Violeta Kazlauskienė, Obelių seniūnijos vyresnioji specialistė kultūrai
Šventėse vaizdas nepakinta, nes už vartų ir toliau prekiaujama alkoholiu. Organizuojame „Obelinę“. Tai šventė, kurią labai saugome. Ir mes norime apsaugoti žiūrovus, todėl budi policija, samdome saugos tarnybą „Grifas“. Pastarosios paslaugos kainuoja, lėšų tam skiria rėmėjai. „Obelinė“ – komercinis renginys, todėl joje prekiaujama alumi. Jei vyksta nekomercinis renginys, tai alkoholiu neprekiaujama tik jo teritorijoje, tačiau prekyba vyksta parduotuvėse, kavinėse, iš ten ateina išgėrę.
Daugiau veikia ne draudimas, o žmonių sąmoningumas – žinodami, kad draudžiama, stengiasi nevartoti. Kultūros darbuotojų pareiga – kalbėtis su žmonėmis šiomis temomis ne renginio metu ir pačiam rodyti pavyzdį. Tik taip išauklėsime jaunimą. Taip nebūna, kad teigiamą rezultatą pasiektume „čia ir dabar“.
Mantas Greviškis, pandėlietis
Manau, dabar renginiuose geriama daug mažiau. Mažiau problemų ir muštynių. Viskas keičiasi į gerąją pusę. Tačiau kas nori, tas atsineša. Jaunimas nesureikšmina draudimo, linksmai pajuokauja ta tema. Turintys šeimas ir vaikų pritaria tokiam alkoholio apribojimui renginiuose – jie pagalvoja apie save. Svarbu prie atžalų nepropaguoti alkoholio. Kiek žinau, neigiamai šį draudimą priima jaunesnė karta – paaugliai ir 16–18 metų jaunimas. Suprantu jų jaunatvišką požiūrį į gyvenimą, jiems dar reikia subręsti.
Virginijus Lesmanavičius, verslininkas
Apyvarta sumažėjo. Didesniuose miestuose viešoje vietoje žmonės vengia jį vartoti, įsigyja mažiau. Pvz., Marijampolėje pardavėme dvigubai mažiau alaus nei prieš dvejus metus. Priežasčių keletas. Pastaruoju metu vyresnius žmones įskaudino tai, kad lietuviai pavadinti alkoholikais – tad jie iš principo perka mažiau arba visai nebeperka. Be to, pagrindiniai pirkėjai (18–45 m.) išvyko į užsienį ir ten sėdi alaus baruose. Išaugo ir renginiuose parduodamo alkoholio kaina.
Jei prekiaujame miesto šventės teritorijoje, o šalia – didžiulis prekybos centras, dalis jaunimo gėrimus perka tik jame, nes pigiau, masiškai nešasi į renginio teritoriją stiklo tarą. Tai reikėtų valdžios paklausti, kas daugiau girdo tautą renginiuose – prekybos centrai ar pavieniai prekybininkai? Patiko šventė Naisiuose – alaus nebuvo, bet ir prekybos centruose rašteliai: „Šiandien alkoholiniai gėrimai neparduodami“.
14 savivaldybių iš viso neleidžia per renginius prekiauti alkoholiniais gėrimais, kitos tik įvedė apribojimus, tačiau žmonės gėrimų įsineša kitaip. Svarbiausia, kad nesivoliotų, o saikingai išgerti galima, juk tradiciškai smagu išlenkti bokalą alaus žirgų lenktynėse Sartuose ar kitur.
Keičiasi pirkėjų poreikiai: perkami vaisvandeniai, mineralinis vanduo, nealkoholinio alaus būdavo nuperkamos 2–3 skardinės, o dabar apie 20, taip pat išaugo giros pardavimai.
Violeta Tokarevienė, UAB „Midus“ parduotuvės vedėja
Manau, draudimas pasiteisino – galima ramiau jaustis renginiuose. Svarbiausia, alkoholis nevartojamas viešai. Per Onines Pandėlyje, mūsų parduotuvėje, gėrimų buvo perkama kaip įprastai. Šalia parduotuvės stovėjo staliukai, pirkėjai galėjo prisėsti, pavalgyti ledų, išgerti kavos. Visur buvo atvira erdvė, tvarkydami neradome nė vieno alkoholinių gėrimų butelio. Yra kategorija žmonių, kurie negali apsieiti be alkoholio, tai jie bet kokiu atveju gaus „dozę“.
Renginiuose apskritai niekada neturėjo būti alkoholio, tuo labiau jo reklamos. Vaikai iš suaugusiųjų mokėsi jį nesaikingai vartoti. Patys užsiauginome kartą, kuriai rūpi svaigintis. Kultūringai vartojami svaigieji gėrimai – visiškai normalus dalykas, juk vyksta alaus, vyno šventės, jie vartojami per šeimos šventes.
