– Dekane, prasideda adventas. Kaip mes jį turėtume praleisti?
– Ne be reikalo pradėjome kalbėti apie šildymą – kai lauke šalta, šiluma mums tampa labai svarbi. Ir tai atsispindi dvasiniuose dalykuose. Be reikalo norime atskirti dvasinius dalykus nuo materialių. Jei stokosime pastarųjų, tai kas nutiks dvasiniam? Jei neturėsime kuo kūrenti arba negalėsime patenkinti kitų mums svarbių materialių poreikių, vargu ar jausime dvasinę šilumą. Ir atvirkščiai, jei rūpinsimės tik materialiais dalykais, vis galvosime, ką suvalgyti, ką suvartoti, pamiršdami šalia esantį žmogų, vargu ar jausimės laimingi. O kas yra laimė? Laimė yra bendrystė: kalbėjimasis, bendravimas, buvimas su kitais. Tai didžiausia dovana, neleiskime, kad materialūs dalykai užgožtų šalia esantį žmogų. Dievas juk ateina ne tam, kad kažką darytų be mūsų. Mes turime laisvą valią ir galime pasirinkti – būti bendrystėje su Dievu, su kitais žmonėmis ar ne. Tai kaip ir šildymas – jei būsime atjungti nuo pagrindinio šildymo šaltinio, atsisakysime kūriko, kas tuomet? Šiluma dings, ir mes sušalsime. Todėl visų pirma visiems linkiu per adventą surasti bendrystės džiaugsmą ir šilumą, daugiau laiko leisti su šeima, draugais, daugiau bendrauti, kartu žaisti, kartu gerus darbus daryti, kartu melstis. Ir įsileisti į savo gyvenimą Dievą –tuomet turėsime viską.
– Kokia advento reikšmė, prasmė, skleidžiama žinia?
– Adventas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji jo dalis tęsiasi iki gruodžio 17-osios. Tai laukimo metas – laukiame antrojo Jėzaus atėjimo. Ne pasaulio pabaigos, kaip kartais neteisingai traktuojame, o atvirkščiai, visko, ką Dievas žmogui žadėjo, išsipildymo. Ir tai Dievas mums duoda per savo Sūnų. Per antrąją advento dalį apmąstysime Kristaus gimimą, skaitysime įvairias Šventojo Rašto istorijas. Ir pirmoje, ir antroje dalyje yra baimės. Bijome senojo pasaulio pabaigos, bijome ir naujos pradžios, gimimo. Natūralu, nes kiekviena motina, besilaukdama kūdikio, ne tik džiaugiasi, bet ir bijo. Bijo, kad ko neatsitiktų, kad viskas būtų gerai. Todėl mano pagrindinė žinia, kurią šiemet per adventą akcentuosiu, – neišsigąskime, nebijokime Dievo, kuris ateina į mūsų pasaulį, į mūsų gyvenimus. Jėzaus atėjimas – tai Dievo rūpestis mumis, jo gailestingumas mums, per kurį reiškiasi Jo meilė.
Kitas labai svarbus dalykas – džiaugsmas. Mes užmirštame per adventą džiaugtis, o juk jame visą laiką lieka žodis „aleliuja“. Ir tas tylus džiaugsmas gali ateiti per įvairius išorinius dalykus – jeigu jiems atsiversime, pamatysime ir advento vainiko grožį, viltį, nes artėjant Kalėdoms jame atsiranda vis daugiau šviesos. Pamatysime ir eglutes, ir šviesas, ir gerus darbus – visa tai mus turi padrąsinti, visa tai gali mus pakeisti ir išmokyti džiaugtis tais mažais dalykais, kurie vyksta kiekvieno gyvenime.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
