Abejoja, ar medikai padarė viską, ką galėjo ir privalėjo

Greitoji neėmė silpstančios motinos

Kaip pasakojo Rokiškyje gyvenanti D. Č., jos aštuoniasdešimtmetė motina gyveno kaime. Nors senutė gera sveikata nesidžiaugė, kaip teigė D. Č., ji sirgo lėtiniu pankreatitu (kasos uždegimu), tačiau pas dukrą į miestą nesikraustė ir gyveno savarankiškai.

„Prieš Velykas atsivežiau mamą pas save, kad kartu švęstumėme šventes. Mama pradėjo viduriuoti, daviau vaistų – niekas nepadėjo. Prasikankino visą naktį, dejavo, kad skauda pilvą. Matau, kažkas tikrai blogai, ėmė gęsti akyse, todėl dar prieš Velykas iškviečiau greitąją. Atvažiavo, apžiūrėjo, sako, temperatūros nėra, nieko skubaus, ir išvažiavo“, – prisimena D. Č.

Kaip ir liepė greitosios pagalbos medikai, D. Č. nupirko mamai maisto papildo, skirto praturtinti mitybą mineralinėmis medžiagomis tuo atveju, kai organizmas praranda daug skysčių, pavyzdžiui, viduriuojant. Davė ir vaistų nuo viduriavimo, tačiau mamai darėsi vis blogiau. „Vėl iškviečiau greitąją, bet vėl mamos neėmė. Šiaip ne taip prakentėjom Velykas – kokius gydytojus rasi per šventes? Mama kankinosi, valgyti nebegalėjo, todėl po Velykų kreipiausi į šeimos gydytoją ir gavau siuntimą, su broliu patys nuvežėm ją į ligoninės priimamąjį. Ten budėjusi gydytoja pamaigė pilvą, sako, neišpūstas, nieko rimto, į slaugą reikia guldyti, o ten gydytojas spręs, ar reikia gydymo, ar ne. Labai nustebau, sakau, ne slaugos, o gydymo mamai reikia. Bet niekam tai nerūpėjo. Aiškinau, kad ji serga lėtiniu pankreatitu, bet vis tiek paguldė į slaugos skyrių. Matyt, visus senus ten guldo“, – svarsto D. Č.

(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)